Mikroklimatas

Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie pagrindinius mikroklimato parametrus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Aplinka ir mikroklimatas yra mūsų savijautos, darbingumo, komforto bei tinkamo poilsio pagrindas. Gal tai nėra taip svarbu žmogui gaunančiam minimalų atlyginimą, bet netinkamom sąlygom dirbant ir poilsiaujant kokybės ir produktyvumo nepakelsi. Komforto jausmui svarbu mūsų vidinis nusiteikimas bei aplinka. Fengšui, bioenergetikos žinovai bei kiti ekspertai turi savo komforto vizijas. Gerame fotelyje labai patogu sėdėti ir žiūrėti į gražų vaizdą ar degančią ugnį, bet be tinkamo patalpos mikroklimato diskomfortą jausite net jei ir kiek įmanydami stengsitės to nepastebėti. Prakentėti sudėtingesnius diskomforto periodus galima savaitę, dvi, mėnesį ar visą gyvenimą. Bet visada norisi grįžti į patogius, su tinkamais inžineriniais sprendimais, namus.

Kad nereiktų kentėti STR ir HN yra aprašyti parametrai kurių privalu laikytis gyvenamosiose, visuomeninėse ar gamybinėse patalpose. Realiai juos patikrinti sudėtinga, tad užtenka tenkinti tik minimalius reikalavimus – Jūs turite namą ar ofisą ir tuo didžiuojatės, o statybininkas gauna savo pelną. Ir tik vėliau eksploatuojant suprantate ką įsigijote ar pastatėte. Tad nepamirškite, kad namus statote Jūs ir tik Jūs, o statybininkas tik padeda.
Mikroklimatas jungia tokius inžinerinius sprendimus kaip šildymas, vėdinimas bei oro kondicionavimas (angliškas trumpinys HVAC). Mikroklimatui įtakos turi ir apšvietimas, triukšmai bei kiti veiksniai. Šiame puslapyje pateikti pagrindiniai parametrai kurių privalu laikytis renkantis HVAC sprendimus. O interpretacijas paliksime jums.
STR 2.09.02:2005 5 priedas komfortinės poilsio ir lengvo darbo sąlygos

Metų periodas Oro temperatūra, oC Santykinė drėgmė, % Oro greitis, m/s
Šaltasis 22+2 40–60 Iki 0,15
Šiltasis 24,5+1,5 40–60 Iki 0,25

HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“
1. Lentelė. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės

Eil. Nr.

Mikroklimato parametrai

Ribinės vertės
Šaltuoju metų laikotarpiu Šiltuoju metų laikotarpiu
1. Oro temperatūra, oC 18–22 18–28
2. Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip oC 3 3
3. Santykinė oro drėgmė, % 35–60 35–65
4. Oro judėjimo greitis, m/s 0,05–0,15 0,15–0,25

2. Lentelė. Buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu

Eil. Nr.

Patalpos

Temperatūrų ribinės vertės, oC
1. Buto pagalbinės
1.1. Koridoriai ir sandėliukai 18–21
1.2. Drabužinės 18–20
1.3. Vonios ir tualetai 20–23
2. Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo
2.1. Laiptinės, koridoriai, holai, vestibiuliai 14–16
2.2. Bendros virtuvės 18–22
2.3. Tualetai, prausyklos, dušai, vonios kambariai 20–23
2.4. Rūsiai ir sandėliai 4–8
2.5. Darbo ir poilsio kambariai 18–22
2.6. Skalbyklos 18–22
2.7. Džiovyklos 20–23

STR 2.09.02:2005 1 priedas ORO KIEKIO PROJEKTINĖS REIKŠMĖS

Pastato ir patalpos pavadinimas Oro judrumo charak-teristika** Tiekiamo lauko oro kiekis Šalinamo oro kiekis
1 asmeniui 1m2 grindų*
dm3/s m3/h dm3/s m3/h dm3/s.vnt. m3/h.vnt.
1.Gyvenamieji pastatai
Gyvenamosios patalpos
1.1. Svetainė 2** 4**** 14,4 0,5* 1,8*
1.2. Miegamasis 2 4 14,4 0,7 2,5
1.3. Koridorius 2
1.4. Virtuvė*** 2 20/patalpai 72/patalpai
1.5. Valgomasis 2 0,5 1,8
1.6. Rūbinė 3/pat.***** 10,8/pat.
1.7. Vonios, dušo patalpos 2 15/pat. 54/pat.
1.8. Tualetas 10/pat. 36/pat.
Bendrosios patalpos
1.9. Laiptinė 0,5 h-1 0,5 h-1
1.10. Sandėlis 0,35 1,3 0,35/m2 1,3/m2
1.11. Rūsys 0,2 0,7 0,20/m2 0,7/m2
1.12. Rūbinė 2 2 7,2 2/m2 7,2/m2
1.13. Prausykla 2 3 10,8 3/m2 10,8/m2
1.14. Sauna 2 7,2 2/m2 7,2/m2
1.15. Skalbykla 1 3,6 1/m2 3,6/m2
1.16. Džiovykla 2 7,2 2/m2 7,2/m2

* Oro kiekį skaičiuoti pagal patalpos grindų plotą tuomet, kai žmonių skaičius nežinomas.
** Oro judrumo charakteristikos pateiktos 2 priede. Čia 4 stulpelyje esantis skaičius reiškia 2 priedo grafike pažymėtą kreivę.
*** Tikslinama, atsižvelgiant į vietinių siurbtuvų šalinamą oro kiekį arba oro kiekį šilumai ir drėgmei pašalinti bendrąja apykaita bei veiklos pobūdį.
**** Kai lentelėje nurodytas tik šalinamo iš patalpos arba tiekiamo oro kiekis, šioje ir gretimose patalpose turi būti palaikomas toks oro balansas, kad oras tekėtų iš švaresnio oro patalpų į labiau užterštas.
*****Oro kiekis dm3/s, m3/h nurodytas vienetui – vienai patalpai, m2 grindų ploto, vienam unitazui su pisuaru, spintelei.

Laikykitės šių parametrų ir būsite darbingi, pailsėję bei su malonumu žiūrėsite į degančią ugnį židinyje.

Vėdinimas tai būtinybė

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie vėdinimą. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti) .

Šiais laikais projektuojant namą bene pagrindinis rodiklis yra šilumos nuostoliai. Populiarėja ir pasyvūs namai. O vienas pagrindinių šilumos eikvotojų yra vėdinimas. Skaičiuojama, kad vėdinimo nuostoliai sudaro nuo penktadalio iki pusės visų namo šilumos nuostolių. Tačiau vakuume gyvybė neegzistuoja. Kad virtuvėje garų surinktuvui ir sanitariniuose mazguose reikalingas vėdinimas visi žino. Bet ir ten taupydami vis tiek sumąstome ką nors tokio – kaip apjungti viską į vieną vamzdį ir sukuriame uždarą ratą. Arba, kadangi garų surinkėjas per valandą gali ištraukti kelis šimtus kubų oro, langai dabar sandarūs, o orą paimti iš kažkur reikia, tai būna traukiamas oras iš židinių, kaminų, vonių vėdinimo šachtų, kartais taip užgesinami katilai, o patalpos pripildomos smalkėmis. Be to žmogui per valandą rekomenduojama iki 50 m3 oro ( svetainėms ir miegamiesiems ~ 15m3/h). O kur dar metaboliniai produktai bei kitas pagaminamas užterštumas. Padidėjusi anglies dvideginio koncentracija yra puiki terpė bakterijoms daugintis. Tai dažna galvos skausmo ir blogos savijautos priežastis. Visos šios smulkmenos gal ir nelabai svarbios kai patalpoje labai žema temperatūra ir sulėtėja medžiagų apykaita, bet šiek tiek pakilus temperatūrai įsinorime ir gryno oro. Gryno oro gana daug reikia mąstant ar protiškai dirbant.
Modernios vėdinimo sistemos nėra pigios. Be to dažnai apsirinkama su jų pajėgumų skaičiavimu. Tinkamam pajėgumų subalansavimui reikalinga brangi automatika. O dar nepamatuotas taupymas, kai svajojama apie viena, o įsigyjama visai kita. Ir ši investicija neatlieka savo funkcijų bei eikvoja Jūsų pinigus. Todėl pasirenkant vedinimą labai svarbu viską paskaičiuoti. Geriau paprastesnė, bet veikianti ir energetiškai taupi sistema.

Vėdinimas būna natūralus ir priverstinis.

Natūralus vėdinimas yra plačiausiai naudojamas (nors populiariausias Lietuvoje yra visiškas vėdinimo nebuvimas, nes ramybės būsenoje per valandą įkvepiame tik 0,5 m3 oro) – oras patenka pro plyšius ir pasišalina pro vėdinimo angas.  Srautus galima kontroliuoti didinant arba mažinant oro pritekėjimą (atidarant ir uždarant langus). Bet toks vėdinimas sunaudoja labai daug taip brangiai kainuojančios šilumos. Labiau efektyvus momentinis vėdinimas. Kai patalpoje pakeičiamas oras neatšaldant paviršių. Paprasčiausiai tai padaryti plačiai atvėrus visus langus 10-15 min. Tik reikia nepamiršti, kad žmogaus organizmas labai jautrus skersvėjams.
Priverstinis vėdinimas dažniausiai naudojamas būtent išvengti skersvėjų ar tiksliau kontroliuoti oro srautus. Atsiranda galimybė išnaudoti rekuperatorių suteikiamus privalumus, kai paduodamas oras sušildomas arba atšaldomas išmetamu oru, ir sutaupyti pusę reikalingos energijos. Tokios sistemos dažnai kombinuojamos su automatika, kuri dar kelis kartus pakelia sistemos energetinį efektyvumą. Yra ir šilumos siurblių naudojančių išmetamą orą ar rekuperatorių išnaudojančių geoterminį efektą.
Populiariausi vėdinimo būdai:


(1 natūralus vėdinimas per langus; 2 priverstinis oro ištraukimas; 3 natūralus ištraukimas; 4 vėdinimas panaudojant rekuperatorius; 5 vėdinimas panaudojant geoterminį efektą; 6 šilumos siurblys panaudojantis išmetamo oro šilumą)