Super elektrikas

Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija buitiniam elektrikui. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Elektros instaliacija privačiame name ar bute paprastai gali atlikti ir apdailininkai ar pats savininkas. Į rozetes (antrines grandines) 2,5 mm2, į apšvietimą 1,5 mm2 kabelis, silpnos srovės ir internetas pagal pageidavimą. Laidus montuoti taip, kad netrukdytų ir būtų kuo mažesnė pažeidimo tikimybė vykdant kitus, ypač nenumatytus, darbus. Jungikliai ~ 0,9m aukštyje arba kaip patogiau, rozetės – pagal baldus. Kiekvienam prietaisui po atskirą automatą, san. mazgus, lauką, garažą, katilinę per nuotėkio relę, apsaugos nuo viršsrovių privalumas. Įvadas, kaip visada, kuo galingesnis ir kuo daugiau fazių, tik, greičiausiai, iki 25mm2. Kaip ir viskas.

Bet, kaip tame anekdote, yra niuansų. Juos nebūtinai žino arba ignoruoja“meistrai“. Juo labiau apdailininkai. Kas turi rankas nebūtinai draugauja su galva arba turi per mažai praktikos. Inžinerinių tinklų montavime geriau galvos neturėti ar vaidinti kvailą, nes praktiškai visas būsimas problemas sukuria užsakovas ar projektuotojas – naudingiau jam jas ir palikti. Perdarymai labai brangūs, ir susitaikykite – Jūs už juos sumokėsite pilną kainą, o greičiau ir didesnę.

Jei jau ryžotės daryti instaliaciją patys ar bent jau ruošiatės statyti namą įsivertinkite poreikius kartu su projektuotoju bei inžinieriumi. Visi mes turime specifinių žinių ir tie keli bokalai alaus bei keli šimtai eurų investiciją visada atsiperka. Dar rekomenduočiau google.com paieškoti paveikslėlių su rekomendacijomis atstumams – lietuvių gamintojai yra paruošę tikrai išsamią informaciją.


Ir pabaigai šmaikšti nuotrauka kaip nereiktų vedžioti laidų, nors ieškant priimtino sprendimo kitu klausimu taip atlikęs instaliaciją telefonu sakė, kad chaltūrų nedaro.

Mikroklimatas

Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie pagrindinius mikroklimato parametrus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Aplinka ir mikroklimatas yra mūsų savijautos, darbingumo, komforto bei tinkamo poilsio pagrindas. Gal tai nėra taip svarbu žmogui gaunančiam minimalų atlyginimą, bet netinkamom sąlygom dirbant ir poilsiaujant kokybės ir produktyvumo nepakelsi. Komforto jausmui svarbu mūsų vidinis nusiteikimas bei aplinka. Fengšui, bioenergetikos žinovai bei kiti ekspertai turi savo komforto vizijas. Gerame fotelyje labai patogu sėdėti ir žiūrėti į gražų vaizdą ar degančią ugnį, bet be tinkamo patalpos mikroklimato diskomfortą jausite net jei ir kiek įmanydami stengsitės to nepastebėti. Prakentėti sudėtingesnius diskomforto periodus galima savaitę, dvi, mėnesį ar visą gyvenimą. Bet visada norisi grįžti į patogius, su tinkamais inžineriniais sprendimais, namus.

Kad nereiktų kentėti STR ir HN yra aprašyti parametrai kurių privalu laikytis gyvenamosiose, visuomeninėse ar gamybinėse patalpose. Realiai juos patikrinti sudėtinga, tad užtenka tenkinti tik minimalius reikalavimus – Jūs turite namą ar ofisą ir tuo didžiuojatės, o statybininkas gauna savo pelną. Ir tik vėliau eksploatuojant suprantate ką įsigijote ar pastatėte. Tad nepamirškite, kad namus statote Jūs ir tik Jūs, o statybininkas tik padeda.
Mikroklimatas jungia tokius inžinerinius sprendimus kaip šildymas, vėdinimas bei oro kondicionavimas (angliškas trumpinys HVAC). Mikroklimatui įtakos turi ir apšvietimas, triukšmai bei kiti veiksniai. Šiame puslapyje pateikti pagrindiniai parametrai kurių privalu laikytis renkantis HVAC sprendimus. O interpretacijas paliksime jums.
STR 2.09.02:2005 5 priedas komfortinės poilsio ir lengvo darbo sąlygos

Metų periodas Oro temperatūra, oC Santykinė drėgmė, % Oro greitis, m/s
Šaltasis 22+2 40–60 Iki 0,15
Šiltasis 24,5+1,5 40–60 Iki 0,25

HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“
1. Lentelė. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės

Eil. Nr.

Mikroklimato parametrai

Ribinės vertės
Šaltuoju metų laikotarpiu Šiltuoju metų laikotarpiu
1. Oro temperatūra, oC 18–22 18–28
2. Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip oC 3 3
3. Santykinė oro drėgmė, % 35–60 35–65
4. Oro judėjimo greitis, m/s 0,05–0,15 0,15–0,25

2. Lentelė. Buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu

Eil. Nr.

Patalpos

Temperatūrų ribinės vertės, oC
1. Buto pagalbinės
1.1. Koridoriai ir sandėliukai 18–21
1.2. Drabužinės 18–20
1.3. Vonios ir tualetai 20–23
2. Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo
2.1. Laiptinės, koridoriai, holai, vestibiuliai 14–16
2.2. Bendros virtuvės 18–22
2.3. Tualetai, prausyklos, dušai, vonios kambariai 20–23
2.4. Rūsiai ir sandėliai 4–8
2.5. Darbo ir poilsio kambariai 18–22
2.6. Skalbyklos 18–22
2.7. Džiovyklos 20–23

STR 2.09.02:2005 1 priedas ORO KIEKIO PROJEKTINĖS REIKŠMĖS

Pastato ir patalpos pavadinimas Oro judrumo charak-teristika** Tiekiamo lauko oro kiekis Šalinamo oro kiekis
1 asmeniui 1m2 grindų*
dm3/s m3/h dm3/s m3/h dm3/s.vnt. m3/h.vnt.
1.Gyvenamieji pastatai
Gyvenamosios patalpos
1.1. Svetainė 2** 4**** 14,4 0,5* 1,8*
1.2. Miegamasis 2 4 14,4 0,7 2,5
1.3. Koridorius 2
1.4. Virtuvė*** 2 20/patalpai 72/patalpai
1.5. Valgomasis 2 0,5 1,8
1.6. Rūbinė 3/pat.***** 10,8/pat.
1.7. Vonios, dušo patalpos 2 15/pat. 54/pat.
1.8. Tualetas 10/pat. 36/pat.
Bendrosios patalpos
1.9. Laiptinė 0,5 h-1 0,5 h-1
1.10. Sandėlis 0,35 1,3 0,35/m2 1,3/m2
1.11. Rūsys 0,2 0,7 0,20/m2 0,7/m2
1.12. Rūbinė 2 2 7,2 2/m2 7,2/m2
1.13. Prausykla 2 3 10,8 3/m2 10,8/m2
1.14. Sauna 2 7,2 2/m2 7,2/m2
1.15. Skalbykla 1 3,6 1/m2 3,6/m2
1.16. Džiovykla 2 7,2 2/m2 7,2/m2

* Oro kiekį skaičiuoti pagal patalpos grindų plotą tuomet, kai žmonių skaičius nežinomas.
** Oro judrumo charakteristikos pateiktos 2 priede. Čia 4 stulpelyje esantis skaičius reiškia 2 priedo grafike pažymėtą kreivę.
*** Tikslinama, atsižvelgiant į vietinių siurbtuvų šalinamą oro kiekį arba oro kiekį šilumai ir drėgmei pašalinti bendrąja apykaita bei veiklos pobūdį.
**** Kai lentelėje nurodytas tik šalinamo iš patalpos arba tiekiamo oro kiekis, šioje ir gretimose patalpose turi būti palaikomas toks oro balansas, kad oras tekėtų iš švaresnio oro patalpų į labiau užterštas.
*****Oro kiekis dm3/s, m3/h nurodytas vienetui – vienai patalpai, m2 grindų ploto, vienam unitazui su pisuaru, spintelei.

Laikykitės šių parametrų ir būsite darbingi, pailsėję bei su malonumu žiūrėsite į degančią ugnį židinyje.

Kiek turi kainuoti grindinio šildymo sistema?

Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie grindinio ir radiatorinio šildymo skirtumus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Viskas priklauso nuo namo šiluminių parametrų, poreikių ir galimybių. O visa kita ką girdite ar skaitote, kaip ir šis puslapis, yra marketingas. Čia neaptarinėsiu prekinių vardų ar medžiagų savybių. Visi vardai yra geri, ir visos medžiagos geros, bet turi būti tinkamai panaudotos. Beje vardus ar užrašus gamintojai spausdina pagal kliento pageidavimus, todėl deklaruojami parametrai dažnai yra iš mistikos serijos. Visi pardavėjai pardavinėja tai ką turi, privalo ir iš ko uždirba. Taip ieškant pigiausio produkto kurį būtų galima brangiai parduoti privežama keistų medžiagų, diametrų, sugalvojama daug teorijų ir visokių sistemų. Kiek paprasčiau su montuotojais – mes perkame tai kas mums patinka montuoti, kur galime pasiūlyti kainą ir montuojame taip kaip mums patinka bei pasiteisina.  Lieka tik apsispręsti dėl kiekių, komforto ir ilgaamžiškumo.

Labiausiai paplitęs grindų vyniojimas yra kas 15 ar 20 cm. Bet lygiai taip pat galima vynioti ir 5, 10, 25, 30, 35 ar 40 bei visais kitais tarpiniais diametrais.

sanmeistas_grindys1_1sanmeistas_grindys1_2

Šie abu to paties projektai yra teisingi ir grindų paviršiuje neviršys 27C ribos. Tik vienam reiks didesnių kolektorių bei 1000 m  vamzdžio o kitam mažesnių ir 600 m. Ir kažkiek skirsis minimalus betono storis. Tad kaina skirsis apie 40 %. Ir tai net nekeičiant vamzdžio diametro. O sužaista labai paprastu parametru – tiekiamo vandens temperatūra skiriasi 10C. Ir pirmas variantas dar turi rezervo kelti galią keliant temperatūrą, o antras jau nebe. Jei namas, kaip dauguma dabar, įrengtas be vėdinimo, tai antrojo varianto su dujiniu ar kieto kuro katilu pakaks ir per didžiuosius šalčius. Tokio vyniojimo pakaktų ir pasyviam namui. Bet jei taupote pinigus ar pas jus šilumos siurblys arba dirbate su akumuliacine talpa jūs norėsite pirmo ar dar labiau orientuoto į žemesnes darbines temperatūras varianto, kuris dar pakels sąmatą. Jei antras variantas įrenginėtas su prastesnių parametrų vamzdžiu tai ir sistemos ilgaamžiškumas bus trumpesnis. Statistinė montuotojų firma santechnikos rinkoje Lietuvoje gyvuoja 3-5 metus, vienetai 10, darbuotojų kaita pastovi, tad koks skirtumas kas ten atsitiks po 20 metų. Ir iš viso jei gerai padarai tai prarandi klientą – gali jam nebent katilinę prižiūrėti ar sistemą kas keletą metų praplauti. Pardavėjas, jei darbai buvo atlikti kokybiškai, klientą matys neanksčiau kaip po 10 metų kai katilo resursas eis į pabaigą – o taip pelno neuždirbsi.

Vamzdžio diametras didesnių galios pokyčių nepadarys keičiant tankumą, tik keisis kontūrų ilgiai, o tai įtakoja kolektorių dydžius. Imdami 20 ar 14 vamzdį jūs galite vynioti panašiais atstumais, tik kontūro ilgis panašioms galioms skirsis dvigubai. Nuotrauka visais atvejais bus panaši.

sanmeistas_grindys1_4

Taip pat svarbu ne tik vamzdžiai ar kolektoriai bet ir pagrindas bei betonavimas.

sanmeistas_grindys1_3

Visi betonuotojai giria savo darbą. O kokybiškai daro vienetai. Ir tikrai ne už mažiausią kainą. Pas mane yra labai daug nuotraukų su nekokybiškais variantais. Juos matome kas antrame objekte. Bet ir atrodantys gražiai dažnai yra tik paslėpti brokai. Beveik visada nekokybiškai paruošinėja užsakovai. Ir tai nėra lietuviškas „peik svetimą girk savo broką“. Brokas atsiranda dėl noro sutaupyti – per mažas darbų kiekis, atsiradus nenumatytoms problemoms kai negalima padidinti sąmatos ar nesupratimo ką darai. Mano požiūriu broko atkakliai siekia užsakovai, o visi kiti tik tenkina jų norus. Beje antru variantu polistirolo ir betono sluoksnis turėtų būti didesnis

Palyginkime medžiagų sąnaudas abiem variantais:

I variantas II variantas
vamzdis 16 – 1080m vamzdis 16 – 660m
kolektorius 6 šakų kolektorius 4 šakų
kolektorius 7 šakų kolektorius 4 šakų
magistralės 40 32 32 magistralės 32 25 25

Labai dažnai girdžiu frazę: kam privačiame name reikalingas didesnis nei 25 diametro vamzdis. Taupyti galima, juk užsakovas nieko nesupranta, tik paskui dažnai tektų keisti telefonų numerius. Pas mus populiaru ieškoti vykdytojų skelbimų puslapiuose už mažiausią kainą. O mažiausia kaina visada yra loterija su labai maža sėkmės tikimybe.

Kokį sprendimą pasirinkti

Kiekvienas pardavėjas jums atsakys: bet kokį brangiausią kurį jums sugebėsiu parduoti. Pardavimas yra gana sudėtingas procesas, bet greitas ir pelningas. Lietuviai yra geri pirkliai ir tarpininkai. Beveik kiekvienas statybininkas, pardavėjas ar bet koks prašalietis gali jums pastatyti ar įrengti namą. Skelbimuose daug pigių paslaugų, tad ar sunku surasti skelbimuose 3-4 save reklamuojančius statybininkus ir pasirinkus pigiausią, kurio nelabai kas samdo, parduoti kaip labai gerą meistro sprendimą.

Tikras lietuvis yra visų galų meistras ir daro darbus pagal poreikį – reikia jis mūrininkas, reikia tinkuotojas, dažytojas, elektrikas, stalius ar santechnikas. Jei žmogus žino tiek sričių (ne tik pavadinimus), tai jis bus labai brangus profesionalas ir tikrai nedirbs už mažą kainą. Ir greičiau tai bus firma. Kartais yra gerai toks profesionalas, nes visi subrangovai mato tik savo siaurą sritį ir kiek įmanoma ją susiaurina siekdami pelno. Be to visi sprendimai privalo tikti pastato koncepcijai. O geras pardavėjas privalo parduoti „ne visai tai“ ko reikia užsakovui.

Kitas svarbus faktorius statybose – kiekvienas giria savo pusę, aiškina kad ji pati svarbiausia,brangiausia, kiekvienas peikia prieš tai atliktus darbus ir pats daro lygiai taip pat atmestinai. Tas pradžioje vadinama „keliame kainą“, o paskui „kaip moka taip darome“.

Visą broką užsiprogramuoja paslaugų pirkėjas mažindamas ir taip mažas kainas, iškeldamas naujų reikalavimų procese už kuriuos nenori mokėti, prisimindamas papildomų darbų už tą pačią kainą, žinodamas kaip sutaupyti ar bandydamas apgauti. Statybose yra populiarus požiūris jei ne tu tai tave. Šis posakis tinka ir vienam asmeniui, nes saviapgaulė yra dažniausias reiškinys.

Mūsų srityje klientas labai dažnai turi savo pardavėjus, kurie siūlo „pasakiškas nuolaidas“, bet rezultate kaina būna panaši ar greičiau didesnė, o laiko ir nervų išeikvojama daug. Sukurti tinkamus tiekimo kelius užima ne vienus metus. Bet jei nekontroliuosite ir nelyginsite kainų (profesionaliai) tai permokėsite tikrai daug.

Jei jūs skambinate ar rašote pardavėjams ir jie atsiunčia savo montuotojus, tai montuotojas ar statybininkas privalės bet kuriuo atveju parduoti tos firmos produkciją. Ir visi kiti produktai jums paprasčiausiai „netiks“. Gerai jei pataikėte. Dažnai klientai perka prekės vardą ir taip pasidaro sau meškos paslaugą. Ypač su brangesniais produktais. Tada ir produktas būna sugadinamas ir klientas jaučiasi apgautas, nors apgavo tik pats save. Aš net bijau rekomenduoti draugams ką daryti ar ką pirkti, nes jei tik kažko nekontroliuoji pats bus kažkur sutaupyta ar kaina padvigubės.

Lietuvoje prekyba vyksta mažiausios kainos principu. Rinkoje visi stengiasi litu ar dviem būti pigesniais už konkurentus. Konkurencija didelė, rinka maža, tad prasideda lenktynės kas pasiūlys mažiausią kainą. Kaina, kokybė bei atlikimo laikas yra pagrindiniai faktoriai ir visi trys kartu negali būti minimalūs. Užsakovai skaito komentarus, straipsnius ir tikisi laimėti loterijoje ne tik žaisdami rusišką ruletę su statybomis. Realybė yra kiek kitokia: viskas kainuoja laiką ir pinigus. Visi apgavę sistemą ir sutaupę pinigų internete ar draugams džiaugiasi tik kurį laiką.

Tad geriau taupykite nedarydami nesąmonių, nei tas nesąmones bandydami padaryti už dyką.

Planavimas

Tinkamai pasirinkti, suprojektuoti inžineriniai tinklai, suplanuotas jų montavimas yra pusė tolesnio pastato sistemų ilgaamžiškumo bei efektyvaus ir komfortiško eksploatavimo sėkmės garantijos. Kita pusė yra profesionalus bei atsakingas darbų atlikimas.

O viskas prasideda nuo poreikių, projekto ir projektuotojo. Jau projektavimo stadijoje reikia numatyti visus inžinerinius vidaus ir išorės tinklus. Labai daug priklauso nuo architekto kompetencijos ir žmogiškojo faktoriaus. Visi patariantys neklystantys genijai, bet su pastatų eksploatacija susiduriame mes. Labai svarbu pasirinkti erdvių ir dizaino koncepciją bei jai parinkti tinkamus inžinerinius sprendimus. Tada visi variantai yra gana paprasti ir ganėtinai nebrangūs. Bet praleidus šią dalį kainos bus žymiai aukštesnės. Dažnai labiau verta susimažinti poreikius, nei bandyti įtilpti į per mažą sąmatą.

Lietuvoje yra kelios stovyklos: vieni daro viską kas pigiausia ir laiku parduoda namą, kiti perka brangius daiktus (būtinai mažiau nei reikia) ir samdo pačią pigiausią nekvalifikuotą darbo jėgą, treti, „neverslininkai“, daro viską vidutiniškai. Gerai daro vienetai. Bet jie būna išjuokiami kolegų, pažįstamų ar kaimynų kurie žino kaip sutaupyti. Aš taip pat sutinku, jog taupyti reikia. Inžineriniai tinklai privalo tarnauti ilgiau nei apdaila ar parketas. Visiems klientams kurie taupo aš rekomenduoju parduoti namą ar butą ne vėliau po 15 metų, nes tik iki to laiko jie galės girtis kiek sutaupė.

Realybė žiauri – pasisekti ar nepasisekti gali kiekvienam. Bet žiūrint statistiškai kuo geresnė ir geriau parinkta, suprojektuota bei įrengta sistema tuo problemų ateityje mažiau. Taip pat svarbu prisiminti, jog „Mersedeso“ eksploatacija bus brangesnė nei „Volkswageno“, bet po 15 metų tikrai pigesnė nei „Opelio“.

Visada yra toks puikus dalykas kaip draudimas, bet draudiminiu atveju dažnai naujo televizoriaus pirkimu neišsisuksite. Teks patirti ir daug diskomforto bei streso, o jų draudimas nepadengia.

Labai svarbu perkant gerą sprendimą pirkti būtent „sprendimą“, o ne atskiras jo dalis. Sistemos tam ir vadinamos sistemomis, o ne „jau 10 metų taip darau“.

Architektų dažnai prašoma tik pastato dizaino ir „popierių“, nes užsakovai linkę pasitikėti statybininkais ir sprendimus perleisti jiems fraze „meistras žino geriau“. Taip sutaupoma daug pinigų. Bet meistras tam ir yra meistras, kad gerai žinotų tik savo siaurą dalį, o ne matytų visumą. Užsakovas, kuris taupo projektavime, tikrai pataupys ir paslaugos pirkime. Minimalius įkainius gali palaikyti tik tas kuris negali sau leisti juos pakelti. Mažų kainų nebūna, tad bet kuris meistras sutikęs darbus atlikti pigiai bandys sąmatą pakelti visais būdais arba kažko nepadaryti. Ar bent jau „išnešti“ nesutartą pelną.

Jūsų teisė rinktis ir tikėti, kad būsite protingesni už visus. Bet Jūs dirbsite su profesionalais kurie su susiduria kasdien su įvairiais užsakovais.

Mintys pradinukui

Name ar didesniame būste („kotedže“) svajoja gyventi beveik kiekvienas lietuvis. Viskas prasideda nuo svajonės. Vieni pasirenka statybų procesą, kiti perka jau pastatytą naują, treti bando dalinę apdailą, ketvirti šiek tiek pastovėjusį namą. Visais atvejais tenka daugiau ar mažiau susidurti su statybomis. Visi variantai turi pliusų ir minusų. Bet kuriuo atveju svarbu iš karto įsivertinti savo bei banko finansines galimybes ir poreikius.

Dažnai pasirenkamas pačių statomas namas. Toks variantas turi privalumų – Jūsų erdvės bus tokios kokių norite, sistema tokia kokią pasirinkote pagal savo gyvenimo stilių. Dažniausia klaida yra tikslas dėl tikslo – tai yra statyti namą tik dėl to, kad pastatyti. Taip pastatoma daug Jums netinkamų namų kuriuos paskui sunku parduoti ar renovuoti. Pirminę euforiją atvėsina realūs statybų įkainiai ar nepaskaičiuotos išlaidos. Reklama kurią Jūs matote ar perskaitote „bloguose“ dažniausiai yra apatinės ribos kurios su poreikiais neturi nieko bendro. Jose dažnai nutylima apie „kitas išlaidas“ sudarančias iki 40% bendros kainos. Smulkmenos smulkmenomis, bet jos kainuoja brangiai ir gadins nuotaiką visą pastato gyvavimo ciklą. Arba už jas teks susimokėti. Neapmokėjimas, slėpimas ar nutylėjimas dažniausiai yra tik išlaidų, beje, daug didesnių perkėlimas ateičiai. Taip pat tai yra dažna užsakovo ir statybininko konflikto priežastis, kurią užsakovas bet kuriuo atveju pralaimi (išimtys tik patys didžiausi rangovai). Mes rekomenduojame taupyti ne smulkmenose, o sisteminiame priėjime. Taip Jūs sutaupysite daugiau ir įsigysite tai ko norėjote.

Pirkdami pastatytą namą Jūs perkate kažkieno viziją. Jei namas statytas padavimui jame tikrai bus sutaupyta smulkmenose ir paslėptose konstrukcijose. Visada galima po truputį viską keisti arba kiek pagyvenus parduoti.

Name ar bute su daline apdaila ją įrengti kainuos dažnai du ar tris kartus daugiau nei firma jums siūlė, nes firma skaičiavo pigiausią variantą. Tad jei to nepamiršite ir teisingai suplanuosite pinigus viskas bus gerai. Dažnas pats ruošiasi atlikti darbus bei turi gerų draugų kurie „parūpins pačias geriausias“ ir dažnai net nerealias kainas. Laiko ir praktikos stygius beveik visus gražina atgal pas statybininkus, o draugai „šiek tiek“ apgauna. Mano praktikoje tų nerealių kainų ir technologijų nebuvo, kad ir kuo kliedėjo klientai. Saviapgaulės buvo labai per daug.

Pirkdami renovuotiną ar panašų į padorų namą skaičiuokite kaip namą be apdailos bei pridėkite griovimo darbus. Tai tas pats kas pirkti naudotą automobilį. Ir jei prisiminsite, kad jį rinko ir eksploatavo lietuviai, o ne vokiečiai – viskas bus gerai.

Beveik visi norintys nuosavo namo svajoja apie pilis ir namus milijonieriams bei bando juos kopijuoti. Išpučiamos erdvės ir nelieka pinigų kokybiškai statybai. Bankai ir registrų centras vertina pastatus pagal kvadratinius metrus. Nelabai vertinamos medžiagos ir darbų kokybė. Statybininkai palaiko šią tendenciją, nes ir mums mokama už taškus, metrus ir pan. Beveik nepasitaiko užsakovų suprantančių technologijas – perskaito keletą bukletų, forumų, išklauso vadybininkų bei draugų. Nuomonė susiformuoja, o apie kokybę lieka tik svajoti. Tik vėliau susirūpinimą pastato ir jo sistemų realiu, o ne deklaruojamu ilgaamžiškumu, poveikiui sveikatai ar psichikai. Svarbu ne tik kvadratiniai metrai. Kai problemos užprogramuojamos jau projektavime, planavime ar sistemų parinkime ekologiški dažai karmos nebeišgelbės.

Perkantis svajoja apie mažiausią kainą, o parduodantis apie didžiausią. Kiekvienas tarpininkas turi uždirbti. Darbų vadovas dirbantis su 10%, o juo labiau su 5%, ilgai versle neišsilaikys (likusius 15% teks paimti iš subrangovo taip suprastinant kokybę). Be to ir rinka Lietuvoje yra gana maža kas ženkliai pakelia kainas. Darbo kaina ir uždirbta alga skiriasi bent 2-3 kartus. Nemokamų patarimų ar paslaugų nebūna net internete. Mažiausia kaina visada slepia papildomas išlaidas. Darbo kaina ir uždirbta alga skiriasi bent 2-3 kartus. Visi norai atsiremia į suformuotą užduotį ir galimybes. Norus reikia detalizuoti prieš, o ne po. Visa tai žinokite ir nepamirškite, jog namą statote ar įrenginėjate Jūs ir tik Jūs, o visi kiti tik vykdo Jūsų pageidavimus ir atsakingi tik už tai ką Jūs pasakėte, o ne tai ką įsivaizdavote pasakę.

Lietuvi9 dūšioj sunkiai įkandamas „delegavimo“ klausimas. Kaip ir norisi viskam vadovauti, bet žinios bei realios galimybės mažumėle prasilenkia su „galimybėmis“. Tūkstanti kartų pakartota frazė –  sutaupyti pinigai yra uždirbti pinigai – tapo religija. Labai svarbu pasverti ką realiai galite valdyti, nes net ir mes su savo didele patirtimi ir suderintais tiekimais užsakydami paslaugas ar produktus pas KOLEGAS dažniausiai mokame šiek tiek daugiau nei „rinkos kaina“. Ir tik todėl, kad suprantame kokio rezultato norime.

Laikas nuo laiko,  po pokalbio su klientais, kyla didelis noras papildyti šią rašliavą (straipsniu nepavadinsi), bet perskaičius vis nerandu kuo.