Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie grindinio ir radiatorinio šildymo skirtumus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).
Tai daugiau renovacijos klausimas ir jis labai priklauso nuo pastato energetinio efektyvumo. Šio puslapio autoriams patinka grindinis (panelini) šildymas, bet ne visada jis įmanomas. Skaičiuojant pigiausias sistemas (jau neminint kinietiškų variantų), grindinio šildymo sistema yra pigesnė nei radiatorinio. Bet su grindiniu šildymu dažniausiai komplektuojamas ir automatinis valdymas, kas labai retai būna komplektuojama su radiatoriais ir pakelia kainą. Be to į grindinio šildymo įrengimo kainą dažnai įskaičiuojama ir paruošimo betonavimui bei pačio betonavimo kaina. Tokiu atveju net pati pigiausia grindinio šildymo sistema bus brangesnė už radiatorinio.
Energetiškai neefektyviuose pastatuose grindinis šildymas dažnai kombinuojamas su radiatoriniu siekiant išlaikyti higienos reikalavimus.
Dažnai minimas ir neigiamas šildomų grindų poveikis miegančiajam lovoje. Taip yra todėl, kad radiatoriai šildo nuo lubų į apačia, o grindinis nuo grindų į viršų. Lova standartiškai būna kelių lygyje. Esant padidintam grindiniam šildymui jūsų lova visada yra šilta. Ši problema sprendžiama sumažinant miego laikui, ar iš viso miegamajame, šildymo intensyvumą. Ir nereikia žiūrėti pastoviai į termometrus, nes miegamajame bus neaukšta temperatūra, o šilumos užteks. Nors praktikoje, jei sistema tinkamai parinkta ir sumontuota bei šilumos parametrai neviršyti, tai jokių problemų miegamajame nebūna. Problemų priežastis dažniau būna prastas vėdinimas ar šildymo sistemos normų nesilaikymas.
Grindinis šildymas netinka tiems kas mėgsta labai aukštas patalpų temperatūras. Bet tada jau turėtų būti nekalbama apie ekonomiją nei sistemoje nei eksploatacijoje. Beje, tokiu atveju turėtų būti kombinuojamos kelios sistemos bei privalomas galingas vėdinimas.
Rekomenduojamos patalpų temperatūros ( mikroklimatas):
Karštos zonos | 20-24°C | Vonios kambariai, virtuvės, džiovyklos |
Šiltos zonos | 18-21°C | Gyvenamosios patalpos, darbo kambariai, vaikų kambariai |
Vėsios zonos | 16-18°C | Suagusiųjų miegamieji |
Šaltos zonos | <16°C | Nenaudojamos patalpos, sandėliai ir t.t. |
Kitas didelis trūkumas yra inercija dėl betono šiluminio talpumo. Tai yra temperatūros pakėlimui ar sumažinimui reikia gana daug laiko. Ši problema mažesnė naudojant sausas sistemas, bet išlieka. Iš kitos pusės betonas padeda sulyginti temperatūros svyravimus. Ilgas reakcijos laikas mažiau aktualus naudojantiems pastovų, nepertraukiamą šildymą arba kai pastatas turi mažus šilumos nuostolius. Tačiau jei pastatas energetiškai neefektyvus, šildymas vyksta su dideliais pertrūkiais dažnai efektyviau yra šildyti ne paneles bet orą (radiatorių ir konvektorių pardavėjai tai rekomenduoja visais atvejais). Šio puslapio autoriai sutinka – jei patalpos naudojamos retai, tai kam jas iš viso šildyti (tai aktualu savaitgaliniams viešbučiams, kai šildoma tik 20 val. per savaitę, visą kitą laiką palaikant tik minimalius parametrus). Bet tokiu atveju grindinio šildymo įrengimo klausimas net neturėtų iškilti. Tam yra kiti šildymo variantai.
Yra dar vienas faktorius, su kuriuo gana dažnai susiduriame patys kitų projektuotuose objektuose. Naudojant kieto kuro katilus yra rekomenduotinai privalomos akumuliacinės talpos. O šiluminis talpos dydis priklauso nuo vandens kiekio ir temperatūros pokyčio. Pas jus radiatoriuose greičiausiai bus numatyta nominali temperatūra 70 °C, o grindyse 40 °C. Talpa užšildoma maksimume iki 90 °C. Todėl temperatūrai kritus iki 60 °C radiatoriais šildomos patalpos pradės vėsti, o grindinis dar puikiai šildys ir šildys. Aišku galima susidėti talpesnius radiatorius. Bet šio faktoriaus neverta pamiršti planuojant šildymo sistemą.
Šiek tiek firmos Wavin propagandos:
Grindinio šildymo nauda
Didžiausia nauda, kurią gauna grindinio šildymo sistemos galutinis vartotojas – komforto lygis, užtikrinamas šiuo šildymo būdu.
Grindinio šildymo sistemai su PB vamzdžiais naudojamas vidutiniškai karštas (paprastai 40–55 °C) vanduo, kitaip negu tradicinėms šildymo sistemoms, pavyzdžiui, radiatorinėms, į kurias tiekiamas 70 – 80 °C temperatūros vanduo. Šiltam vandeniui cirkuliuojant vamzdžių kontūrais, šiluma tolygiai pasiskirsto visame plote, kur įrengta sistema. Grindys sušildomos ne daugiau kaip iki 29 °C įprastose nuolatinio žmonių buvimo zonose, kur palaikoma 20 °C patalpos temperatūra, ir iki 24 °C vonios kambariuose, kur palaikoma 23 °C patalpos temperatūra. Net „šaltomis“ medžiagomis padengtomis grindimis (pavyzdžiui, akmeninėmis plytelėmis ar plokštėmis) yra jauku vaikščioti basomis kojomis. Grindinis šildymas užtikrina optimalų komfortą – šilčiausiai apačioje, kūno aukštyje temperatūra žemesnė, žmogaus galvos lygyje žemiausia. Grindinio šildymo sistemos sudaromas šilumos gradientas sudaro „šiltų kojų, vėsios galvos“ aplinką, kurioje šiluma koncentruojama „gyvenamajame lygyje“, o ne eikvojama lubų zonos šildymui. Tai pasiekiama, kai kojos yra keliais laipsniais šiltesnėje aplinkoje negu galva.
Naudojant grindinio šildymo sistemą, vertikalus temperatūros pasiskirstymas artimiausias idealiam, kitaip nei įrengus sistemas su radiatoriais, kurių sudaroma aukštesnė temperatūra pasiskirsto aukštesniame lygyje ir tai sukelia diskomfortą bei padidina energijos sąnaudas. Šiluma skleidžiama daugiausia kaip spinduliuotė, todėl komforto sąlygų pasiekiama oro temperatūrai esant 2 °C žemesnei negu paprastai numatoma projektuojant tradicinio šildymo sistemas.
Tokių rezultatų galima pasiekti tik įrengus grindinio šildymo sistemą. Todėl gerokai sumažėja energijos išlaidos – paprastai daugiau negu 20% gyvenamosiose patalpose, o didesniuose pastatuose, pavyzdžiui, gamyklose ar sandėliuose, neretai sutaupoma iki 50% išlaidų.
Kadangi grindiniam šildymui nereikalingi radiatoriai, maksimaliai padidėja naudingas patalpos plotas, patobulėja interjeras, nekyla problemų, siejamų su papildoma apdaila, lengviau suplanuoti patalpą. Yra ir papildomų privalumų. Patalpoje nėra kaistančių radiatorių, kurie gali kenkti senyvo ar labai jauno amžiaus žmonėms. Grindinio šildymo įrangos skleidžiama šiluma plinta daugiausia ne konvekcijos, o spinduliavimo būdu, todėl patalpoje mažesnė dulkių cirkuliacija. Tai gali būti ypač naudinga žmonėms, sergantiems kvėpavimo ligomis, pavyzdžiui, astma. Šiltos grindys taip pat padeda vonios kambariuose ir dušinėse palaikyti sausesnį orą.
Namų savininkų ir (arba) gyventojų išlaidos mažėja dar ir dėl to, kad netenka dažyti radiatorių ir apdailinti už jų esančias sienų dalis.
Privalumai
● Energetiškai efektyvi „nematoma“ šiluma – mažesnės eksploatacijos išlaidos palyginti su šildymo radiatoriais sistemomis;
● Tolygi šiluma – geras pasiskirstymas visoje patalpoje;
● Didesnis komfortiškumas – vertikalus temperatūros pasiskirstymas artimiausias idealiam žmogaus komforto požiūriu;
● Jokių šaltų grindų – akmeninės ir keraminės grindys malonesnės, kai yra šiltos;
● Geras suderinamumas su kondensaciniais vandens šildytuvais – grindiniam šildymui reikalinga mažesnė vandens temperatūra nei sistemoms su radiatoriais;
● Idealiai tinka šiuolaikiniam gyvenimo būdui – jokių apribojimų išnaudojant patalpos erdvę ir išdėstant baldus;
● Švara patalpoje – nereikia valyti dulkių už radiatorių;
● Saugu vaikams, senyviems ir neįgaliems – jokių karštų paviršių, keliančių pavojų nudegti;
● Mažas alerginis poveikis – mažiau dulkių pernešama konvekciniais oro srautais, grindinis šildymas neleidžia kauptis dulkėms grindų dangoje;
● Mažiau priežiūros darbų – nereikia apdailinti ir atnaujinti radiatorius;
● Jokių dėmių ant sienų – dėl konvekcinių oro srautų virš radiatorių ant sienų dažnai atsiranda dėmių;
● Betriukšmis veikimas – nėra jokio vandens tekėjimo radiatoriais sukeliamo triukšmo;
● Idealiai tinka patalpoms su aukštomis lubomis – šiluma palaikoma žmogaus veiklos aukštyje.
Įvairių šildymo būdų šilumos pasiskirstymo kreivės
Pav. paaiškinimas:
Eye level – akių lygis
Theorically ideal heating – teoriškai idealus šildymas
Underfloor or slab heating – grindinis arba plokštinis šildymas
Radiator heating system in inside wall – šildymas radiatoriais, sumontuotais ant vidinės sienos
Radiator heating system on outside wall – šildymas radiatoriais, sumontuotais ant išorinės sienos
Forced air heating – priverstinis orinis šildymas
Celling heating – lubinis šildymas