Šiame puslapyje pateikiama informacija apie malkinius katilus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).
Pajamų lygis, importuojamo kuro bei elektros kainos, dar neįvesti taršos bei kaminų mokesčiai dažną lietuvį sugundo name įsirengti kieto kuro katilinę. Optimaliai veikiančio malkinio katilo naudingumo koeficientai prilygsta, o kartais net ir lenkia kitų kuro rūšių. Malkos yra atsinaujinantis energijos šaltinis. Todėl malkinio katilo pasirinkimas yra svarbus ir moderniame pasaulyje.
Populiariausi ir pigiausi tarp naujakurių yra žvakės tipo katilai. Juos gamina daug Lietuvos bei užsienio firmų. Deklaruojami duomenys yra labai gražūs. Gamintojai įgavo patirties ir netgi apsisprendė, tikėkimės ilgesniam laikotarpiui nei pusmetis, rekomenduojamo katilinės aprišimo ir reguliavimo. O tai labai svarbu eksploatuojant sistemą.
Katilas sudarytas iš dviejų vienas kitame patalpintų cilindrų, tarp kurių cirkuliuoja vanduo. Vidiniame cilindre įrengta degimo kamera. Degimas vyksta iš viršaus į apačią, ugnį nukreipiant per vidinio cilindro sieneles. Oras paduodamas iš viršaus, o srauto reguliavimui naudojami ventiliatoriai. Katilas dirba žemomis temperatūromis ~ 70 º C.
Šio katilo pagrindinis privalumai yra gana ilgas įkrovos degimas ir paprastas bei pigus aprišimas. Katilas tinkamas kaip ekonominis pasirinkimas.
Pagrindinis trūkimas – gana sudėtinga eksploatacija ir trumpaamžiškumas (prie neidealių sąlygų).
Ketiniai (špižiniai) katilai yra naudojami jau labai senai. Jų privalumų ir trūkumų sąrašas bene didžiausias.
Vieni juos giria – kiti peikia dėl neekonomiškumo, bet visi sutinka, kad šį variantą visada verta apsvarstyti. Jie buvo naudojami su natūralia, o dabar ir su priverstine cirkuliacija. Pasižymi ilgaamžiškumu ir nereiklumu. Gana žemas naudingumo koeficientas dirbant ne pilnu pajėgumu (20-30%). Rekomenduojami naudoti tik su akumuliacinėmis talpomis, tada katilas tarnaus ilgai, efektyviai (60%-80%). Akumuliacinės talpos sumažina kūrimo dažnumą, subalansuoja katilo veikimą, bei padeda tausoti aplinką. O sukaupta šiluma bus naudojama ir katilui užgesus. Šie katilai nepanaudoja karšto išmetamo oro, todėl dažnai apmūrijami ar kitaip panaudojama išmetama šiluma
Lietuvoje paplitę ir plieniniai katilai. Juose dažnai išnaudojamas ir išmetamas karštas oras pirminiam vandens pašildymui. Veikia kaip ketiniai, todėl būtina akumuliacinė talpa. Beje plienas tarnauja trumpiau nei ketus ir yra labiau reiklus kurui ir sistemai.
Bet jei tai Lietuvoje pagamintas katilas gal vertėtų jį pasirinkti vien dėl gamintojo.
Dujų generaciniai katilai.
Jie degimo proceso metu išsiskiriančias dujas sudegina antrinėje degimo kameroje. Tai gana efektyvus ir mažai aplinką teršiantys katilai. Oro padavimą reguliuoja ventiliatorius. Komplektuojami su automatika, kuri padeda efektyviau panaudoti kurą. Montuojami su rezerviniu aušinimu. Su akumuliacinėmis talpomis pasiekia visus deklaruojamus parametrus ir yra gana gerai užsirekomendavę.
Beveik visi, išskyrus ilgos pakuros, katilai gamintojų dažnai komplektuojami su specialiu degikliu, dozatoriais bei papildoma automatika ir kurui naudoja granulės arba dirba kombinuotai (granuliniai-malkiniai). Tai modifikacija, kurią galima atlikti daugumoje jau veikiančių katilų.
Kai kuriuose malkiniuose katiluose, pridėjus degiklį bei kitus priedus, galima deginti skystus riebalus, skystą kurą ar dujas. Bet jų efektyvumas nepasieks specialiai tam sukurtų katilų efektyvumo
Šis tas apie akumuliacines talpas. Kieto kuro katilai mėgsta dirbti tik gana aukštomis temperatūromis (vanduo turi grįžti į katilą virš 50 º C). Be to efektyvūs galios diapazonai dažnai labai riboti. Katilą visada renkamės tokį, kuris ne tik pilnai aprūpins šildymu kai lauke bus -25 º C, bet ir ruoš karštą vandenį. Bet tokie poreikiai yra momentiniai. Dažniausiai reikia tik 20%- 50% nominalios galios, o dirbdami tokiu pajėgumu katilai trumpiau tarnauja, veikia labai neefektyviai, teršia aplinką, dažniau reikia valyti kaminus ir pačius katilus. Todėl beveik visada rekomenduotina įsirengti akumuliacines talpas. Jos dažniausiai atsiperka jau po 2-3 eksploatavimo metų, jei skaičiuosime tik naudingą kuro išeigą. Pridėjus kitas eksploatavimo išlaidas bei savo laiką – tai privaloma. Rekomenduojamos akumuliacinių talpų tūris – 25l/kW – 35l/kW skaičiuojant nominaliai galiai. Todėl jei pas jus katilas 20 kW, tai akumuliacinė talpa turi būti bent 0,5 m3. Tokia talpa padės subalansuoti katilo darbą. Jei norite kūrenti kas parą ar kelias reikalingi sudėtingesni skaičiavimai. Arba teks patiems atrasti kiek reikia kūrenti kol talpa pasieks savo maksimumą ir kuriam laikui tos sukauptos šilumos užteks. Standartiniams namams priklausomai nuo katilo galingumo ir šilumos poreikio rekomenduojamos 1-2m3 talpos.
Supaprastinta akumuliacinės talpos parinkimo formulė: 1l vandens pokytis 1º C akumuliuoja/išskiria 1W energijos.
PVZ. jei naudojate name grindinį šildymą 1l vandens galite akumuliuoti ~ 65 W. T.y. 1m3 ~ 65 kW. O to per didžiuosius šalčius parai užtektų tik namui kurio šilumos poreikis ~ 3 kW.
Pasirinkimas platus, bet nereikia pamiršti , kad katilas dirbs ilgai ir efektyviai tik tinkamai sumontuotas. Svarbu ne vienas elementas, o visuma. Labai svarbu ir tinkamas galingumo parinkimas. Todėl reikia gerai apsvarstyti pasirinkimą nepamirštant, kad katilas nekuria energijos, o tik perduoda malkose sukauptą energiją.
Dažnai po metų ar kelių eksploatacijos būna perdaromos katilinės ar keičiami katilai. Dažnas statosi ir renkasi sistemą pats neurėdamas patirties ir pasikliaudamas kitų nevisai teisinga patirtimi. Dažnai pagrindinis pasirinkimo kriterijus kaina. Visada pamirštamas arba ignoruojamas užimtumo ir gyvenimo stiliaus faktorius. Tam reikia ruoštis jau namo projektavimo ir šildymo sistemos parinkimo metu. Praleidus projektavimo stadijas kartais lieka tik vienas pasirinkimas, kuris neatitinka lūkesčių ir gyvenimo stiliaus.
Man patraukliausios sistemos tipiniam namui yra 30 – 40 kW dujų generacinis katilas su 1,5 – 2 m3 akumuliacine talpa bei toje talpoje sumontuotu 1 – 1,5 m2 šilumokaičiu karšto vandens ruošimui.
Susimontavus malkinį katilą svarbu nepamiršti periodinių profilaktikų. Ypač jei katilas sumontuotas gyvenamame name ir nenorite apsinuodyti smalkėmis. Reikia tikrinti vėdinimą, valyti kaminus, keisti apsaugines tarpines, labai dažnai gęsta ventiliatoriai. Yra ir tokia smulkmena kaip katilo tarnavimo resursas. O jis ne toks didelis kaip visi tikisi, ypač jei buvo taupoma įrengiant ir eksploatuojant. Dar svarbu ir kokiu kuru katilą maitinate. Didelė dalis katilų yra labai reiklūs malkų kokybei. Ir pačios malkos su skirtingu drėgnumu ne tik sukuria skirtingą kiekį šilumos, bet ir skirtingai atsiliepia katilams.