Šiame puslapyje pateikiama informacija apie nuotekų tvarkymo sprendimus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).
Jei nėra galimybės prisijungtu prie centralizuotų nuotekų šalinimo sistemų tenka įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarus arba vietinius biologinio valymo įrenginius. Pasirinkimas numatomas rengiant techninį vandentvarkos projektą. Juo ir reikia vadovautis.
Bet kokia nuotekų sistema turi gerai vėdintis. Dėl to namas privalo turėti bent vieną atvirą alsuoklį (turi vykti pastovus savaiminis oro judėjimas). Nesant geros ventiliacijos, ar sistemą darant su atbuliniais vožtuvais kurioje nors vietoje būtinai atsiras nemalonus kvapas. Alsuoklis turi būti išvedamas toliau nuo vėdinimo kaminų ir būti aukščiau stogo aukščiausio taško. Standartiškai naudojamas ne mažesnis diametras nei 100 mm. Bet jei tai pagalbinis alsuoklis (pvz. virtuvei) tai gali būti ir mažesnio diametro. Dažnai sistemos reikalauja ne tik atviro nuotekų vamzdyno vėdinimo, bet ir papildomo atviro vėdinimo nuotekų rezervuarui išvesto virš stogo.
Nuotekų kaupimo rezervuarai dažniausiai numatomi esant nepalankiam infiltracijai gruntui (molingam dirvožemiui, aukštiems gruntiniams vandenims) ar nepalankiam sklypo planui (nuotekų kaupykloms yra taikomos mažesnės sanitarinės zonos). Kai aukšti gruntiniai vandenys nerekomenduojama montuoti stiklo audinio, plastikinio ar kitokio panašaus rezervuaro, nes būdamas tuščias jis paprasčiausiai gali sukiužti. Kai kurios lietuviškos firmos mano kitaip, bet užsienio kompanijos tai draudžia. Būna gaminami sustiprinti rezervuarai, bet jie gerokai brangesni. Gelžbetoninė konstrukcija tinka, kai įmanoma įrengti hidroizoliaciją. Neįrengus arba neteisingai įrengus hidroizoliaciją kaupykloje savaime atsiras vanduo – taip mažindamas naudingą tūrį. Be to bus teršiamas gruntas. Gelžbetoninės sistemos, pagamintos gamyklose, puikiai atlaiko apkrovas.
Rezervuarų kainos, priklausomai nuo sistemos, svyruoja 600 EUR ir daugiau.
Lietuvoje populiari vieno, dviejų ar daugiau rentinių (gisonų) sistema be dugnų. Tai irgi sprendimas ir gana nebrangus. Tinkamai suplanavus ir sumontavus esant poreikiui galima modifikuoti į valymo įrengimus. Sprendimas be dugnų dažnai trumpalaikis bei teršia gruntinius vandenis. Todėl naudoti šulinio ar negilaus gręžinio vandens negalėsite ne tik jūs, bet ir jūsų kaimynai. Sutaupyti pinigai yra uždirbti pinigai, tik pinigai mažiau svarbūs už sveikatą. Ypač kai sutaupote ne Jūs , o kaimynas.
Sistemos kaina bus nuo kelių šimtų iki kelių tūkst. EUR.
Kitas sprendimas, kai yra kur padėti išvalytą vandenį, bus biologiniai valymo įrengimai. Jų būna įvairių, bet beveik visuose veikia tas pats principas: atskiriamos kietosios dalelės (nusodinimas ir separacija), ir likęs skystis valomas biologiškai bei chemiškai. Atkreipkite dėmesį į gamintojų rekomenduojamas ir realiai montuojamas sistemas. Bent jau man atrodo, kad dėl kainos dalies sistemos būna atsisakoma, o deklaruojamas išvalymas kaip pilno komplekto. Biologiniam valymui dažniausiai naudojamas aeracijos procesas, tai yra orapūtė. Ji gali veikti pastoviu režimu, naudoti laikmatį ar veikti cikliškai pagal nuotekų kiekį. Veikianti ne pastoviu režimu orapūtė išnaudos elektros apytiksliai už 3EUR/mėn. Po šių procesų nuotekose lieka dar labai daug fosforo ir azoto, todėl nerekomenduojama išleidinėti net į pratekančius vandens telkinius, jei jums rūpi jų kokybė. Stovintis vanduo užžels, atsiras daugiau dumblių ir pradės gaišti žuvys. Tam reikalingas tinkamai įrengti, prižiūrimi ir pastoviai keičiami filtrai.
Cheminė valymo pusė. Fosforas šalinamas aliuminio chlorido pagalba. Be to šis chemikalas pagreitina separaciją. Azoto šalinimas paliekamas gamtai.
Biologinių valymo įrengimų kainos prasideda nuo 600 – 900 EUR. Populiariausi kainuoja 1,1-2 tūkst. EUR. Jie dažnai skaičiuojami stabiliam nuotekų kiekiui. Bet nuotekos gaminamos pikais – daugiausiai rytais ir vakarais. Geriau valančių kainos prasideda jau nuo 3 tūkst. EUR. O kur dar montavimas ir papildomos medžiagos
Valymo įrengimai reikalauja pastovios kvalifikuotos priežiūros. Kas taip pat kainuoja. Neprižiūrimi jie dažniausiai nepilnai atlieka savo funkcijas. O net ir trumpam sutrikus elektros tiekimui į aplinką bus išmetamos nevalytos nuotekos. Išleidžiamom į aplinką apvalytom nuotekom privalomas pastovus pH stebėjimas.
ES yra sertifikuoti gravitaciniai valymo įrengimai. Kurie išnaudoja grunte esančias bakterijas. Atskyrus sunkiąsias daleles (tai yra išvalius nuotekas 70 %) apvalytas skystis yra paduodamas į gerai ventiliuojamą infiltracinį lauką (esant nepakankam vėdinimui ne tik neišgyvens bakterijos ir bus teršiamas gruntas, bet ir pats gruntas gali pradėti skleisti kvapą). Sistema tinkama tik esant žemiems gruntiniams vandenims (giliau 2 m bet kuriuo sezonu) ir gruntui puikiai infiltruojančiam vandenį.
Šis laukas įrengiamas iš skaldos ir drenažinių vamzdžių. Skalda gana brangi ir labai brangus jos transportavimas. Todėl dažnai keičiama plastikiniais infiltravimo elementais. Lauke privalo vykti bakteriologinis valymas. Sistema veikianti, bet yra gana daug nesukontroliuojamų faktorių, tad retas projektuotojas rizikuos.
Infiltracinis laukas iš elementų ir iš skaldos:
Septikas, kuriame atliekamas pirminis nusodinimas atitinka dviejų ir daugiau rentinių principą. Kuo didesnis (bet ne gilesnis) septikas, tuo nuotekos geriau nusodinamos. Prisiminus, kad nuotekos nusodintuve turi išbūti iki 8 parų, galima paskaičiuoti ir septiko tūrį :5 asmenys po 200ltr/parą x 8 = 8m3. O tai yra daug. Be to jie turi būti tinkamai įrengti, kad nuotekos tekėtų kuo lėčiau, išbūtų septike maksimalų laiką bei seniau patekusios nesimaišytu su naujesnėmis. Dažniau naudojami 2 – 4 m3 septikai (arba keli panašaus tūrio persipilantys tinkamai izoliuoti rentiniai – gisonai). Net išbuvęs kelias paras septike vanduo lieka dar pakankamai užterštas ir reikalauja tolesnio valymo. Septikų kainos prasideda nuo 600 – 900 EUR.
Septikas:
Kartais esant aukštiems gruntiniams vandenims yra naudojamas kauburiavimas, kai infiltraciniam laukui/šuliniui supilamas kauburys, o apvalytos nuotekos į jį pakeliamos siurblio pagalba. Siurblys pasitarnauja ir esant labai sudėtingam reljefui ar nuotekų išvadui per giliai. Bet vanduo, kad ir apvalytas, vis tiek turi kur nors pasidėti. Čia dažna pavasarių bėda kai pakyla gruntiniai vandenys, viršutinis gruntas prisipildo tirpsmo vandens – tada vandens šalinimas tampa svarbesniu už valymo kokybę. Be to tai dažnai sugadina infiltracinę sistemą.
Pasirenkant sistemą reikia įvertinti jos veikimo laiką, remonto sudėtingumą ir tai, kad normos ateity tik griežtės. Nepamirškite ir aplinkos tvarkymo darbų, jei kils kokios problemos ir reiks subjauroti sutvarkytą aplinką po kelių metų.
Nuotekų likučius reikia reguliariai išvežinėti. O išvalytą vandenį reikia ne tik kur nors padėti, bet ir pastoviai tikrinti valymo kokybę. Jūsų geriamo vandens kokybė priklauso ne tik nuo jūsų, bet ir nuo kaimyno pasirinkto nuotekų tvarkymo sprendimo. Esant dideliam statinių tankumui ir netinkamam nuotekų ir gręžinių įrengimui būna užteršiamas net ir gilesniuose sluoksniuose esantis vanduo. Taip visa bendruomenė gali susidurti su geriamo vandens užteršimu nitratais bei dar kai kuo. Viso vandens, juo labiau tik apvalyto, po žeme nepaslėpsite. Svarbu pasiruošti sistemą kritiniams atvejams kai pradės šlubuoti infiltracija, o tai atsitinka visada nelaiku.
Iš gamintojų labai norėtųsi parekomenduoti lietuviškus produktus. Lietuviai jau pakankamai nusimano buitinių nuotekų valymų sistemose. Yra didelių gamyklų Čekijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Yra produktų kurie labai pigiai gaminami netgi JAV, o pasiekę Lietuvą dėl rinkodaros subtilybių pabrangsta keliolika kartų. Rimtų Lietuvos gamintojų pilnos, o ne dalinės, sistemos tinkamai parinktos ir sumontuotos turėtų veikti be priekaištų.
Taupantiems pinigus visada pravartu aplankyti Lenkijos prekyvietes, kur ta pati produkcija 10 – 30% pigesnė nei Lietuvoje. Taip sutaupoma perkant įrenginį, bet visos sistemos kainą tai įtakos tik iki 5 – 15 %.