Šildymosi kuro parinkimas

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie šilumos šaltinio pasirinkimą.

Katilinėje svarbiausia automatika, automatika ir dar kartą automatika. Tik taip jūs optimaliai suvaldysite šilumos srautus, pasieksite tai ko norite, ir tai ką žadėjo pardavėjas.
Dujiniai, dyzeliniai ar elektriniai katilai yra brangesni, brangesnė eksploatacija, tobulesni, automatiką paprasčiau suderinti, todėl ją jau pripratome naudoti. Sudėtingiau su kieto kuro katilinėmis, nes jas naudojo dar mūsų tėvai ir seneliai, o jie automatikos nenaudojo.
Visa kita yra kuro savybės ir katilų veikimo principai.

Pateikiame populiariausių kuro rūšių apytiksles šilumos kilovatvalandės kainas prie tam tikrų kuro kainų. Jei manote kad mūsų kaina neteisinga visada galite santykinai pasikoreguoti. Ypač jei naudosite savo puslapyje. Šildymo išlaidos skaičiuotos metams 140 m2 namui su vidutine šilumine varža 60 W/m2 . Tada sezonui šildymo poreikis yra apie 18000 kW. Jei Jūsų namo plotas kitoks, padidinkite arba sumažinkite bendrąsias metines išlaidas procentais palyginus su 140 m2. Jei naudosite karštą vandenį ir turite šeimą tai bendras šilumos poreikis bus apie 18500 kW. Duomenys surūšiuoti kainos mažėjimo tvarka.

Paprastai modernių namų šiluminiai poreikiai būna žymiai mažesni. Didelę įtaką daro ir sumažintas iki minimumo vėdinimas (kas beje nėra sveika). Todėl šiuolaikiniuose namuose realus šilumos poreikis yra tik kokie 15 W/m2 ir metinės išlaidos yra bent 4 kartus mažesnės nei lentelėje (asmeninė praktika).

Panagrinėsime visus variantus

Elektriniai katilai yra labiausiai atsiliepiantys kišenei, nebent turite nemokamos elektros ar tai rezervinis šildymas esant malkinei sistemai. Yra daug teorijų elektriniame šildyme kaip joninis katilas, infraraudonųjų šildytuvai ar pan. Esmės visa tai nekeičia – vis tiek 1kW šilumos sukurti reikia bent 1kW elektros, o praktikoje ir daugiau. Elektrinio šildymo privalumas tik tai, kad neteršiama gyvenamoji aplinka ir gana pigus įrengimas. ( katilinė ~ 300 – 1100 EUR, jei dedate tik šildymo plokštes, tai kainuos tik plokštės)

Su šilumos tinklais susiduriame tie kas gyvename butuose. Tai yra gana patogus šildymo būdas. Bet automatikos, normalios apskaitos trūkumas bei senų namų katastrofiškai prastas šiluminis efektyvumas gadina jo įvaizdį. Centralizuoto šildymo jėgainės yra aprūpintos moderniais filtrais, kuras naudojamas dideliu efektyvumu, todėl šio būdo smerkti nereikia.

Dyzelinis kuras gana efektyvus. Teršia aplinką, nors nesmirda. Reikalauja mažai priežiūros. Įrengimas nėra brangus. Katilinė reikalauja tik periodinės priežiūros. Variantas kai nėra dujų ir netinka šilumos siurbliai. (įrengimas nuo 2000 EUR).

Gamtinės dujos bene plačiausiai naudojamos. Tik ne visur galima prisijungti prie centralizuotų tinklų. Esant įvadui tai nepakeičiamas variantas. Teisingai pasirinkus katilą (jei gerai parinkta ir sumontuota šildymo sistema) sezoninės išlaidos palyginus su pigia malkine sistema skirsis tik apie 20 %, o priežiūros beveik nereikalaus.

Suskystintos dujos irgi yra vienas iš pasirinkimų. Dažnai jos naudojamas kaip laikinas sprendimas kol bus įvestos gamtinės dujos. Norint naudoti ilgalaikėje perspektyvoje reikia įsirengti didelius rezervuarus, jie kainuoja apie 4000 EUR. O tai jau brangu. Naudoti balionus nerentabilu ilga laiką ir labai padidina kainą.

Oras – vanduo šilumos siurbliai buvo kuriami konkuruoti su gamtinėmis dujomis. Jų kainų diapazonas didelis (1,5 – 20 tūkst. EUR). Tai modernus būdas, ir, beje, dažnai vienintelis, šildyti būstą ar kitas patalpas. Kaip ir kondicionieriai jie veikia iki tam tikrų temperatūrų. Net ir tų pačių gamintojų produktų rasite veikiančių iki –10C, -15C, -20C, -25C, -30C. Rinkitės atsargiai. Pigesni skirti dirbti tik su žematemperatūre sistema. Jei naudojate radiatorius teks rinktis brangesnius sistemos variantus. Dažnai naudojami oras – oras šilumos siurbliai (arba tiesiog inverteriniai kondicionieriai). Jų efektyvumas mažesnis, bet tai irgi kartais išeitis. Kadangi kaina nėra maža susigundžius tokiu aparatu labai svarbu pasidomėti kompresoriaus ilgaamžiškumu ir skleidžiamo triukšmo lygiu, kad po kelių metų kokios naujos ES direktyvos, pikti kaimynai ar sistemos gedimai nepriverstų jūsų išmontuoti brangiai kainavusios sistemos.

Geoterminis šildymas yra bene labiausiai išreklamuotas. Prirašyta daug straipsnių, pateikta daug teorinių skaičių. Labai daug firmų siūlo pardavimo ir montavimo paslaugas. Tik tame yra viena smulkmena – vadybininkų noras parduoti ir klientų noras sutaupyti. Lietuvoje gruntas dažnai nėra palankus šiai sistemai. O ir sklypai būna per maži. Bet kai sklypas ir gruntas tinkami ar turite daug pratekančio vandens tai yra bene geriausias šildymosi būdas – pakankamai pigu, neteršiama aplinka, nereikalinga pastovi priežiūra.(Kaina nuo 17 tūkst. EUR)

Toliau seka visos kieto kuro rūšys. Apie anglis rašyti neverta, nes tai labiausiai aplinką teršiantis kuras. Visi yra girdėję frazę „rūgštūs lietūs“. O pelkėse kasamos durpės irgi nėra panacėja. Neteisingai kūrenant gali sulelti net elergines reakcijas. Bet kuriuo atveju su iškastiniu kuru reikia elgtis labai atsargiai.

Granuliniai katilai yra gana patogūs, bet jiems irgi reikia normalios katilinės ir geros automatikos. Iš principo granuliniai katilai atitinka malkinius, tik pridėtas degiklis, granulių bunkeris, dozatorius bei šiokia tokia automatika. Visa kita priklauso nuo pačių granulių. (Kaina nuo 3OOO EUR)

Malkos yra atsinaujinantis šaltinis. Jos išskiria daug šilumos. Mažai teršia aplinką (augdami medžiai naudoja anglies dioksidą ir gamina deguonį, sieros malkose labai mažai), jei tinkamai sumontuota ir naudojama sistema. Ypač jei turite šalia mišką ir deginate sausuolius. Bet yra mažytė smulkmena – krosnys tesugeba paimti mažą dalį išsiskiriančios šilumos. Dažnai tai neviršija 30 – 50 %. Dirbant tokiu režimu smarkiai teršiama aplinka. Be to malkos tinkamai išdžiūsta per du metus.
Malkinis katilas efektyviai dirba tik prie nominalių galingumų. Bet dienų būna ir šiltų ir šaltų. Ilgo degimo krosnių (žvakių) realus efektyvumas taip pat nėra aukštas. Todėl rekomenduojamos akumuliacinės talpos katilo subalansavimui ir perteklinei šilumai saugoti (taip sumažinamas ir kūrimų dažnumas). Taip pat reikalinga nepigi automatika. Dažnai dūmų kaminas ar net visa krosnis yra apmūrijama šilumai akumuliuoti, kartais naudojami specialūs įrenginiai šilumai paimti iš dūmų. Kai kurios krosnys yra su keliais šilumos ratais. Bet esmės tai nekeičia – prie mažo šilumos poreikio malkinis katilas neefektyvus, o prie didelio gana greit sudega kuras. Todėl lieka tas pats pasirinkimas – ar investuoti daug į katilinę ar daugiau į malkas ir savo laiką. Parenkant malkinę sistemą reikia nepamiršti senos tiesos – gerai ir pigiai nebūna. Pasitaiko pigiai, bet veikia ir kai kuriems užtenka.

Šiaudai kurui dažniausiai naudojami pramoninėse katilinėse arba entuziastų. Tai atsinaujinantis energijos šaltinis ir gana paprastai pritaikomas. Tačiau šiai kuro rūšiai nėra sukurtos infrastruktūros. Bet kilovatvalandės kaina, sutikite, labai viliojanti. Daug kalbama apie šiaudų granules, bet stebuklo jos didelio neparodo.