Šiame puslapyje pateikiama informacija apie vėdinimą. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti) .
Šiais laikais projektuojant namą bene pagrindinis rodiklis yra šilumos nuostoliai. Populiarėja ir pasyvūs namai. O vienas pagrindinių šilumos eikvotojų yra vėdinimas. Skaičiuojama, kad vėdinimo nuostoliai sudaro nuo penktadalio iki pusės visų namo šilumos nuostolių. Tačiau vakuume gyvybė neegzistuoja. Kad virtuvėje garų surinktuvui ir sanitariniuose mazguose reikalingas vėdinimas visi žino. Bet ir ten taupydami vis tiek sumąstome ką nors tokio – kaip apjungti viską į vieną vamzdį ir sukuriame uždarą ratą. Arba, kadangi garų surinkėjas per valandą gali ištraukti kelis šimtus kubų oro, langai dabar sandarūs, o orą paimti iš kažkur reikia, tai būna traukiamas oras iš židinių, kaminų, vonių vėdinimo šachtų, kartais taip užgesinami katilai, o patalpos pripildomos smalkėmis. Be to žmogui per valandą rekomenduojama iki 50 m3 oro ( svetainėms ir miegamiesiems ~ 15m3/h). O kur dar metaboliniai produktai bei kitas pagaminamas užterštumas. Padidėjusi anglies dvideginio koncentracija yra puiki terpė bakterijoms daugintis. Tai dažna galvos skausmo ir blogos savijautos priežastis. Visos šios smulkmenos gal ir nelabai svarbios kai patalpoje labai žema temperatūra ir sulėtėja medžiagų apykaita, bet šiek tiek pakilus temperatūrai įsinorime ir gryno oro. Gryno oro gana daug reikia mąstant ar protiškai dirbant.
Modernios vėdinimo sistemos nėra pigios. Be to dažnai apsirinkama su jų pajėgumų skaičiavimu. Tinkamam pajėgumų subalansavimui reikalinga brangi automatika. O dar nepamatuotas taupymas, kai svajojama apie viena, o įsigyjama visai kita. Ir ši investicija neatlieka savo funkcijų bei eikvoja Jūsų pinigus. Todėl pasirenkant vedinimą labai svarbu viską paskaičiuoti. Geriau paprastesnė, bet veikianti ir energetiškai taupi sistema.
Vėdinimas būna natūralus ir priverstinis.
Natūralus vėdinimas yra plačiausiai naudojamas (nors populiariausias Lietuvoje yra visiškas vėdinimo nebuvimas, nes ramybės būsenoje per valandą įkvepiame tik 0,5 m3 oro) – oras patenka pro plyšius ir pasišalina pro vėdinimo angas. Srautus galima kontroliuoti didinant arba mažinant oro pritekėjimą (atidarant ir uždarant langus). Bet toks vėdinimas sunaudoja labai daug taip brangiai kainuojančios šilumos. Labiau efektyvus momentinis vėdinimas. Kai patalpoje pakeičiamas oras neatšaldant paviršių. Paprasčiausiai tai padaryti plačiai atvėrus visus langus 10-15 min. Tik reikia nepamiršti, kad žmogaus organizmas labai jautrus skersvėjams.
Priverstinis vėdinimas dažniausiai naudojamas būtent išvengti skersvėjų ar tiksliau kontroliuoti oro srautus. Atsiranda galimybė išnaudoti rekuperatorių suteikiamus privalumus, kai paduodamas oras sušildomas arba atšaldomas išmetamu oru, ir sutaupyti pusę reikalingos energijos. Tokios sistemos dažnai kombinuojamos su automatika, kuri dar kelis kartus pakelia sistemos energetinį efektyvumą. Yra ir šilumos siurblių naudojančių išmetamą orą ar rekuperatorių išnaudojančių geoterminį efektą.
Populiariausi vėdinimo būdai:
(1 natūralus vėdinimas per langus; 2 priverstinis oro ištraukimas; 3 natūralus ištraukimas; 4 vėdinimas panaudojant rekuperatorius; 5 vėdinimas panaudojant geoterminį efektą; 6 šilumos siurblys panaudojantis išmetamo oro šilumą)