Kategorija: Nuotekos

Šiame puslapyje pateikiama informacija planuojantiems vidaus vandentiekį ir kanalizaciją. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).
Vandentiekis ir kanalizacija bene labiausiai nuvertintos inžinerinės sistemos. Visi jas išmano, moka montuoti, ir puikiai patarti naujakuriui. Bet tai yra taip pat daugiausiai nuostolių gedimo atveju pridarančios sistemos. Skaičiavimas sistemos 20’čiai metų (kas tylomis daroma daugumos) primena milžino molinėmis kojomis istoriją. Tad šias sistemas taip pat reikia gerai suplanuoti, parinkti bei sumontuoti. Keletas minčių.

Pradėsime nuo klausimo – kas yra taškas. Bendru atveju statant naują namą tai nėra taip svarbu, nes tada uždirbama iš kiekio ir plius minus vienas galutinės sumos nekeičia. Nagrinėjant atskirai taškai turi savo sudėtingumą, metražą bei du galus. Todėl kartais mūsų bei klientų nuomonės išsiskiria. Vienas užklausė dėl trijų taškų kainos naujam namui. Standartiškai naujame name yra 8 ir daugiau taškų bei trapai. Projekte buvo standartas. Paklaustas ar viskas pagal projektą klientas atsakė jog taip. Aš už tokius skaičiavimus, bet tada taško kaina trigubėja. Tad taškus rekomenduoju skaičiuoti kaip vandentiekio ir nuotekų privedimą vienam prietaisui jau po nulinio ciklo. 0’inis ciklas + 20% – 30% ir jis visada skaičiuojamas atskirai. Nutolę nuo magistralių taškai, imant atskirai, taip pat brangesni. Standartinė taškų kaina yra 100 – 200 Eu/vnt. Praktikoje pasitaiko taškų ir už 50 Eu, bet tai vienetiniai variantai.

Planuojant ir skaičiuojant sau svarbu sudėlioti pilnas išlaidų prietaisams kainas. Rekomenduojame rezervuoti 400 – 800 Eu/vnt.  Kartais taupant verta vieno kito atsisakyti ar apjungti, kaip bide su unitazu sumontuojant bide dušelį.

Renkantis tarp trišakės ir kolektorinės svarbu sistema, tai yra kiek patikimos jungtys. Ašinio presavimo sistemose (nenaudojančiose guminių sandariklių) man labiau patinka trišakės sistemos, nes paprasčiau ir pigiau realizuoti karšto vandens cirkuliaciją, jei jos reiks. Kolektorinėse sistemose jau cirkuliacija vykdoma nuo visų kritinių taškų (virtuvių, dušų, bide ir t.t.).

Cirkuliacija kartais naudojama ir apsaugai nuo legionėlių. Projektuose sutinkame taškų su karšto ir šalto vandens recirkuliacija. Tada tinkamai recirkuliacijai užtikrinti rekomenduojama naudoti kolektorius su balansiniais ventiliais.

Visose patalpose kur yra vandens prietaisų (vonios, katilinės, skalbyklos) rekomenduojami trapai. Net naudojant patikimas sistemas lieka kitų jungčių klausimas. Yra tokia sąvoka kaip ‘saugi sistema’, bet ir jai reikia trapų.

Virtuvėje rekomenduojame papildomą šaltą vandens įvadą iš katilinės, nes maža kokius filtrus sugalvosite ateityje naudoti, o jie bus pajungti prie bendro vandens sistemos. Ir ar tiks šis vanduo gėrimui, ar, atvirkščiai, naudosite geriamo vandens filtrus.

Filtrų klausimo nekomentuosiu, nes jis labai subjektyvus, o mes montuojame tik vamzdžius ir stengiamės nepabloginti vandens kokybės. O kas naudingiau ar mažiau kenkia organizmui lai aiškina chemikai, medikai ar hidrogeologai. Man patinka kai kalkės nelimpa, bet tai galima pasiekiama ir kitais būdais.

Vandentiekio vamzdynas yra bene pavojingiausia namo dalis. Gerai jei pas jus žemas slėgis ir geras vanduo. Pasitaiko miestų vandentiekiuose ir 5-6 Barų slėgių, pikais ir didesnių. O kur dar slėgis karšto vandens vamzdyne jei neveikia plėtimosi indas, hidrauliniai smūgiai ir t.t. To ilgoje eksploatacijoje tikrai pasitaikys. Nekriziniais periodais klientai patys klausinėja patikimesnių produktų, o krizės yra krizės, tad mes pateikiame dvi kainų skaičiuokles. Tik primygtinai nerekomenduojame pigiausių. Nors jei sistema pradėta, mūsų požiūriu, ‘pigiu’ produktu nenulipant nuo sistemos rekomenduojame ją baigti būtent juo. Bet ‘pigus’ produktas privalo būti bent jau vardinis, kitu atveju rekomenduotume viską pradėti iš naujo.

Betriukšmės nuotekų sistemos tikrai gerai veikia. Bet neblogai veikia ir standartinės, ypač jei teisingai sumontuotos, toliau nuo ausų ir apklijuotos vata.

Jei planuojate/projektuojate san. mazgus svarbu tiksliai parinkti prietaisus kurie stovės, aptarti stalviršių aukštį ir t.t. , nes atskiri prietaisai reikalauja atskiro privedimo. Pvz. prausyklose yra populiaru naudoti dvi arba dvigubą kriauklę, o tai keičia išvedimus. Tad jei iš karto nežinosite kas ir kur turi būti išvesta paskui brangiai taisysite išvedimus. Praktikoje taip nutinka labai dažnai.

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie nuotekų tvarkymo sprendimus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Jei nėra galimybės prisijungtu prie centralizuotų nuotekų šalinimo sistemų tenka įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarus arba vietinius biologinio valymo įrenginius. Pasirinkimas numatomas rengiant techninį vandentvarkos projektą. Juo ir reikia vadovautis.

Bet kokia nuotekų sistema turi gerai vėdintis. Dėl to namas privalo turėti bent vieną atvirą alsuoklį (turi vykti pastovus savaiminis oro judėjimas). Nesant geros ventiliacijos, ar sistemą darant su atbuliniais vožtuvais kurioje nors vietoje būtinai atsiras nemalonus kvapas. Alsuoklis turi būti išvedamas toliau nuo vėdinimo kaminų ir būti aukščiau stogo aukščiausio taško. Standartiškai naudojamas ne mažesnis diametras nei 100 mm. Bet jei tai pagalbinis alsuoklis (pvz. virtuvei) tai gali būti ir mažesnio diametro. Dažnai sistemos reikalauja ne tik atviro nuotekų vamzdyno vėdinimo, bet ir papildomo atviro vėdinimo nuotekų rezervuarui išvesto virš stogo.

Nuotekų kaupimo rezervuarai dažniausiai numatomi esant nepalankiam infiltracijai gruntui (molingam dirvožemiui, aukštiems gruntiniams vandenims) ar nepalankiam sklypo planui (nuotekų kaupykloms yra taikomos mažesnės sanitarinės zonos). Kai aukšti gruntiniai vandenys nerekomenduojama montuoti stiklo audinio, plastikinio ar kitokio panašaus rezervuaro, nes būdamas tuščias jis paprasčiausiai gali sukiužti. Kai kurios lietuviškos firmos mano kitaip, bet užsienio kompanijos tai draudžia. Būna gaminami sustiprinti rezervuarai, bet jie gerokai brangesni. Gelžbetoninė konstrukcija tinka, kai įmanoma įrengti hidroizoliaciją. Neįrengus arba neteisingai įrengus hidroizoliaciją kaupykloje savaime atsiras vanduo – taip mažindamas naudingą tūrį. Be to bus teršiamas gruntas. Gelžbetoninės sistemos, pagamintos gamyklose, puikiai atlaiko apkrovas.
Rezervuarų kainos, priklausomai nuo sistemos, svyruoja 600 EUR ir daugiau.

Lietuvoje populiari vieno, dviejų ar daugiau rentinių (gisonų) sistema be dugnų. Tai irgi sprendimas ir gana nebrangus. Tinkamai suplanavus ir sumontavus esant poreikiui galima modifikuoti į valymo įrengimus. Sprendimas be dugnų dažnai trumpalaikis bei teršia gruntinius vandenis. Todėl naudoti šulinio ar negilaus gręžinio vandens negalėsite ne tik jūs, bet ir jūsų kaimynai. Sutaupyti pinigai yra uždirbti pinigai, tik pinigai mažiau svarbūs už sveikatą. Ypač kai sutaupote ne Jūs , o kaimynas.
Sistemos kaina bus nuo kelių šimtų iki kelių tūkst. EUR.

Kitas sprendimas, kai yra kur padėti išvalytą vandenį, bus biologiniai valymo įrengimai. Jų būna įvairių, bet beveik visuose veikia tas pats principas: atskiriamos kietosios dalelės (nusodinimas ir separacija), ir likęs skystis valomas biologiškai bei chemiškai. Atkreipkite dėmesį į gamintojų rekomenduojamas ir realiai montuojamas sistemas. Bent jau man atrodo, kad dėl kainos dalies sistemos būna atsisakoma, o deklaruojamas išvalymas kaip pilno komplekto. Biologiniam valymui dažniausiai naudojamas aeracijos procesas, tai yra orapūtė. Ji gali veikti pastoviu režimu, naudoti laikmatį ar veikti cikliškai pagal nuotekų kiekį. Veikianti ne pastoviu režimu orapūtė išnaudos elektros apytiksliai už 3EUR/mėn. Po šių procesų nuotekose lieka dar labai daug fosforo ir azoto, todėl nerekomenduojama išleidinėti net į pratekančius vandens telkinius, jei jums rūpi jų kokybė. Stovintis vanduo užžels, atsiras daugiau dumblių ir pradės gaišti žuvys. Tam reikalingas tinkamai įrengti, prižiūrimi ir pastoviai keičiami filtrai.
Cheminė valymo pusė. Fosforas šalinamas aliuminio chlorido pagalba. Be to šis chemikalas pagreitina separaciją. Azoto šalinimas paliekamas gamtai.
Biologinių valymo įrengimų kainos prasideda nuo 600 – 900 EUR. Populiariausi kainuoja 1,1-2 tūkst. EUR. Jie dažnai skaičiuojami stabiliam nuotekų kiekiui. Bet nuotekos gaminamos pikais – daugiausiai rytais ir vakarais. Geriau valančių kainos prasideda jau nuo 3 tūkst. EUR. O kur dar montavimas ir papildomos medžiagos
Valymo įrengimai reikalauja pastovios kvalifikuotos priežiūros. Kas taip pat kainuoja. Neprižiūrimi jie dažniausiai nepilnai atlieka savo funkcijas. O net ir trumpam sutrikus elektros tiekimui į aplinką bus išmetamos nevalytos nuotekos. Išleidžiamom į aplinką apvalytom nuotekom privalomas pastovus pH stebėjimas.

ES yra sertifikuoti gravitaciniai valymo įrengimai. Kurie išnaudoja grunte esančias bakterijas. Atskyrus sunkiąsias daleles (tai yra išvalius nuotekas 70 %) apvalytas skystis yra paduodamas į gerai ventiliuojamą infiltracinį lauką (esant nepakankam vėdinimui ne tik neišgyvens bakterijos ir bus teršiamas gruntas, bet ir pats gruntas gali pradėti skleisti kvapą). Sistema tinkama tik esant žemiems gruntiniams vandenims (giliau 2 m bet kuriuo sezonu) ir gruntui puikiai infiltruojančiam vandenį.

Šis laukas įrengiamas iš skaldos ir drenažinių vamzdžių. Skalda gana brangi ir labai brangus jos transportavimas. Todėl dažnai keičiama plastikiniais infiltravimo elementais. Lauke privalo vykti bakteriologinis valymas. Sistema veikianti, bet yra gana daug nesukontroliuojamų faktorių, tad retas projektuotojas rizikuos.

Infiltracinis laukas iš elementų ir iš skaldos:

Septikas, kuriame atliekamas pirminis nusodinimas atitinka dviejų ir daugiau rentinių principą. Kuo didesnis (bet ne gilesnis) septikas, tuo nuotekos geriau nusodinamos. Prisiminus, kad nuotekos nusodintuve turi išbūti iki 8 parų, galima paskaičiuoti ir septiko tūrį :5 asmenys po 200ltr/parą x 8 = 8m3. O tai yra daug. Be to jie turi būti tinkamai įrengti, kad nuotekos tekėtų kuo lėčiau, išbūtų septike maksimalų laiką bei seniau patekusios nesimaišytu su naujesnėmis. Dažniau naudojami 2 – 4 m3 septikai (arba keli panašaus tūrio persipilantys tinkamai izoliuoti rentiniai – gisonai). Net išbuvęs kelias paras septike vanduo lieka dar pakankamai užterštas ir reikalauja tolesnio valymo. Septikų kainos prasideda nuo 600 – 900 EUR.

Septikas:

Kartais esant aukštiems gruntiniams vandenims yra naudojamas kauburiavimas, kai infiltraciniam laukui/šuliniui supilamas kauburys, o apvalytos nuotekos į jį pakeliamos siurblio pagalba. Siurblys pasitarnauja ir esant labai sudėtingam reljefui ar nuotekų išvadui per giliai. Bet vanduo, kad ir apvalytas, vis tiek turi kur nors pasidėti. Čia dažna pavasarių bėda kai pakyla gruntiniai vandenys, viršutinis gruntas prisipildo tirpsmo vandens – tada vandens šalinimas tampa svarbesniu už valymo kokybę. Be to tai dažnai sugadina infiltracinę sistemą.

Pasirenkant sistemą reikia įvertinti jos veikimo laiką, remonto sudėtingumą ir tai, kad normos ateity tik griežtės. Nepamirškite ir aplinkos tvarkymo darbų, jei kils kokios problemos ir reiks subjauroti sutvarkytą aplinką po kelių metų.
Nuotekų likučius reikia reguliariai išvežinėti. O išvalytą vandenį reikia ne tik kur nors padėti, bet ir pastoviai tikrinti valymo kokybę. Jūsų geriamo vandens kokybė priklauso ne tik nuo jūsų, bet ir nuo kaimyno pasirinkto nuotekų tvarkymo sprendimo. Esant dideliam statinių tankumui ir netinkamam nuotekų ir gręžinių įrengimui būna užteršiamas net ir gilesniuose sluoksniuose esantis vanduo. Taip visa bendruomenė gali susidurti su geriamo vandens užteršimu nitratais bei dar kai kuo. Viso vandens, juo labiau tik apvalyto, po žeme nepaslėpsite. Svarbu pasiruošti sistemą kritiniams atvejams kai pradės šlubuoti infiltracija, o tai atsitinka visada nelaiku.

Iš gamintojų labai norėtųsi parekomenduoti lietuviškus produktus. Lietuviai jau pakankamai nusimano buitinių nuotekų valymų sistemose. Yra didelių gamyklų Čekijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Yra produktų kurie labai pigiai gaminami netgi JAV, o pasiekę Lietuvą dėl rinkodaros subtilybių pabrangsta keliolika kartų. Rimtų Lietuvos gamintojų pilnos, o ne dalinės, sistemos tinkamai parinktos ir sumontuotos turėtų veikti be priekaištų.
Taupantiems pinigus visada pravartu aplankyti Lenkijos prekyvietes, kur ta pati produkcija 10 – 30% pigesnė nei Lietuvoje. Taip sutaupoma perkant įrenginį, bet visos sistemos kainą tai įtakos tik iki 5 – 15 %.