Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie grindinio ir radiatorinio šildymo skirtumus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).
Palyginimą tarp grindinio ir radiatorinio šildymo rasite kitame puslapyje (skaityti).
Panelinį (grindinį) šildymą renkamės dėl jo energetinio efektyvumo, dizaino, ilgaamžiškumo bei kainos. Kaina Lietuvoje yra svarbiausias veiksnys pasirenkant sistemą. Todėl labiausiai paplitusios šlapios grindų šildymo sistemos, tai yra kai šildymo vamzdis užliejamas betonu. Yra ir dar keletas panelinio šildymo sistemų. Sistema kai vamzdis įliejamas į pastato gelžbetonines konstrukcijas dažniausiai naudojama tik komerciniuose ir pramoniniuose objektuose, todėl plačiau jos neaprašinėsime. Populiarėja ir sausa panelinio šildymo sistema. Šios sistemos yra brangesnės už pigiausius sprendimus, tačiau atveria naujas dizaino galimybes, neapsunkina pastato karkaso, pagreitina įrengimą bei naudojimą. Tai yra, nereikia laukti kol betonas išdžius, atjunginėti radiatorių glaistant ar dažant sienas.
Yra keletas panelinio šildymo sistemų. Sienoms dengti naudojamos gipskartonio plokštės su jau įmontuotais šildymo vamzdžiais.
Grindyse nerekomenduojama naudoti jokių vamzdžių sujungimų. Todėl sausa grindų sistema susideda iš keleto elementų. Kur vietoj betono naudojamos gipskartonio ar cemento plokštės. Bene brangiausiai atsieina pagrindo paruošimas. Dažniausiai pagrindui naudojamos putų polistirolo lakštai su įmontuotomis aliuminio plokštėmis. Kaina prasideda nuo ~ 30 EUR/m2, o tai yra keturis kartus daugiau nei pagrindas šlapiai sistemai. Visa kita sistemos dalis (vamzdynai, kolektoriai, automatika) yra lygiai tokia pati, tik greičiau ir pigiau montuojama. Tokią sistemą galima dengti ir šlapiu būdu. Rimtesni gamintojai rekomenduoja pradžioje sistemą suprojektuoti ir plokštes paruošia jau pagal projektą. Yra ir gamintojų parduodančių tik aliuminio plokštes. Tada pagrindą tenka daryti patiems. Yra ir elektriniai „peiliai“ kurių pagalba patiems putų polistirole galima pjaustyti takelius.
Grįžkime prie populiariausios šlapiosios sistemos. Ji pigiausia ir plačiausiai naudojama (bent jau kol betonuotojai siūlo labai geras kainas), bet joje nerekomenduojama naudoti daugiasluoksnį vamzdį su aliuminio tarpine:
Kita šlapia sistema (joje jau galima naudoti vamzdį stabilizuotą aliuminiu):
Galimas ir toks šlapios sistemos variantas, bet tai jau brangesnis variantas ir naudojamas kai reikia taupyti aukštį (nuo 17 mm):
Yra ir pigesnių ir storesnių tokių sumuštinių, bet šioje sistemoje vamzdžiui sunkiau perduoti savo šilumą. Todėl rekomenduotinas tankesnis vyniojimas bei brangesnė betonavimo technologija.
Grindinio šildymo sistemą, kaip ir kiekvieną kitą inžinerinę sistemą privaloma projektuoti. Galima ir neprojektuoti taupant pinigus, tačiau šiuo atveju tai tik Jūsų ir niekieno kito asmeninė rizika.
Kaina ir sistema. Tai dalis kur jūs turite apsispręsti patys atsižvelgdami į pastato paskirtį ir jo numatomą tarnavimo laiką (daugiau). Vamzdynų sistemos medžiagų kaina yra nuo 4,5 EUR/m2 iki 52EUR/m2 ( rekomenduojame apie 27 EUR/m2 + automatika). Tai gana didelis skirtumas. Lygiai tas pats su darbais. Kaina gali svyruoti nuo 3 EUR/m2 iki 12 EUR/m2. O kur dar paruošiamieji darbai ir medžiagos, kurios kainuoja apie 6 – 14 EUR/m2. Tai kur čia pigumas lyginant su radiatoriniu šildymu?
Grindinio šildymo eksploatacija jums kainuos ~ 20 % mažiau už radiatorinį ir tai per metus sudarys nuo 85 EUR/metams. Be to Jūs investuojate į ateities žematemperatūres technologijas. Paruošimo ir betonavimo darbai dažniausiai taip ar taip bus vykdomi, todėl šias išlaidas galima paskirti prie bendrųjų išlaidų. Radiatorinės sistemos kaina lygintina tik su vamzdynų ir kolektorių kaina.
Kokią kainą už tai verta mokėti? Kaina labiausiai priklauso nuo pasirinkto sprendimo ir sistemos gamintojų. Galima susigalvoti nuosavą sprendimą ar pasirinkti „beveik sistemą“, apytiksliai pasiskaičiuoti balansą, į grindis sudėti vamzdžius kurių metras kainuoja 0,1 -0,3 EUR/m (~ 3 EUR/m2), supaprastinti kitas medžiagas. Bet tada ir dangos kaina su sumontavimu (plytelių ar laminato dėjimu, kilimo tiesimu) neturėtų viršyti 4 EUR/m2. Toks darinys gali ir visai pakenčiamai tarnauti – ypač jei statoma pardavimui. Tačiau jei namo resursas skaičiuojamas ne 5 – 10 metų, bus naudojamos bent vidutinės kokybės medžiagos vertėtų nepertaupyti ir paslėptose konstrukcijose. Tai tikrai ne ta vieta kur pataisysite iškilus problemai – pigiau dažnai būna parduoti, nei suremontuoti. Rekomenduojame rinktis tik patikrintą sistemą bei didelę patirtį rinkoje turinčių firmų (skaityti) produkciją. Ir toje produkcijoje ieškoti ne pigiausio produkto (kas jau dažnai nėra blogai), o to kuris nekels problemų montuojant ar eksploatuojant 30 – 50 metų. Absoliučia išraiška skirtumas tarp sistemos ir viso kas pigiausia bus 0,5 – 1,5 tūkst. EUR 150 m2 namui.
Kainą įtakoja ir automatika. Montuojant radiatorinį šildymą dažniausiai ji nenaudojama. Su grindiniu šildymu irgi galima nenaudoti, bet tada nebus pasiektas maksimalus efektyvumas ir komfortas. Prie komforto greitai priprantama ir jau besinaudojant yra dažnai kreipiamasi dėl automatikos. Todėl privaloma paruošti galimybę ją pajungti.
Kitas svarbus momentas skaičiuojant sistemą yra diametras ir vyniojimo žingsnis. Populiariausi 16, 18, 20. Dar yra ir 10, 12, 14,15,17,19, 21. Priklausomai nuo gamintojo visi rekomenduoja savo pasirinktą diametrą. Mes rekomenduojame 16 ir 20 diametrus. 16 rekomenduojamas kai reikia komforto, o 20 – kai kainos. Sistema 16 vamzdžiu yra ~ 20-40 % brangesnė už 20, nes tipinis 16 vamzdžio vyniojimas yra 20/10 cm žingsniu (vidutiniškai 6m į 1m2), o 20 – 30/15 cm žingsniu (vidutiniškai 4m į 1m2). Bet mažose patalpose kaina dažnai vienoda. Be to mažose patalpose yra labai sunku vynioti didelio diametro vamzdžius, todėl sunku pasiekti kokybę. Pastatas bet kuriuo atveju skirtumo nepajus, bet jį jaus jūsų kojos. 18 vamzdis dažniausiai vyniojamas kaip 16, taip laimint kelis papildomus W/m2. Privalumų nebus, bet reklama yra reklama, o nelikvidus Lietuvoje parduoti moka. Yra ir montuotojų rekomenduojančių montuoti 20 vamzdį 20 cm ar 15 cm žingsniu ir kontūrus daryti apylygius 70 – 80 m. Praktikoje šildomų grindų efektyvumą lemia ne tik vamzdžio diametras, bet ir likę sistemos elementai, bei tinkamas kontūrų planavimas, balansas, pasipriešinimas kontūre, maksimalios temperatūros, betonas ir t.t. . Todėl vyniojimo žingsnį, vamzdžio diametrą, kontūrų tankumo ir išsidėstymo parinkimą rekomenduojame palikti projektuotojams, ir jokiu būdu ne pardavėjams.
Ar galima šildomas grindis išsivynioti patiems. Atsakymas vienareikšmiškas – viską galima atlikti patiems turint gerą palaikymą, bet tai dar nereiškia sutaupytų pinigų. Rinkoje yra sudaryta klaidinga nuomonė, jog svarbiausia pats vyniojimas ir tai kainuoja daugiausiai. O praktikoje pats vyniojimo procesas sudaro tik labai mažą dalį bendros panelinio šildymo montavimo darbų kainos.
Preliminarus sąrašas darbų ir medžiagų šlapiai grindinio šildymo sistemai tiems kas pats ruošiasi tai daryti (šlapia sistema kai vamzdis rišamas ant vielos tinklo):
1. Projektavimas. Be šio etapo darbus pradeda tik „visažiniai“. Jei jau sutaupėte – susitaikykite ir su būsimais „rezultatais“. Kaina 1 – 5 EUR/m2. Vakarų Europoje jau keli metai vykdomos renovacijos ardant senas grindinio šildymo sistemas ir permontuojant tik tinkamai suprojektavus.
2. Magistralinių vamzdynų išvedžiojimas (tarp kolektorių ir katilinės) ir potinkinių dėžių sumontavimas. Magistraliniai vamzdynai yra gana brangūs nes naudojami 25 ir didesnio diametro vamzdžiai. Be to jie klojami šarve. Kartais, kai tai įmanoma, labai patogu kolektorių įrengti katilinėje.
3. Kabelių išvedžiojimas automatikai ir el. taškų paruošimas šildymo sistemai. Jei kabeliai neparuošiami gali tekti naudoti brangesnes automatikas ar kitaip suktis iš situacijos.
4. Pagrindo paruošimas vamzdynui. Pagrindo paruošimą primygtinai rekomenduojame palikti betonuotojams arba darbus atlikti labai sąžiningai. (Darbų kaina 2– 8 EUR/m2)
a) pagrindo išlyginimas jei to reikia (smėliu)
b) pirmo hidroizoliacijos sluoksnio įrengimas (paklojama plėvelė). Preliminariai reikia 30 % daugiau plėvelės nuo reikalingo padengti ploto. Plėvelės šonai turi būti aukščiau būsimo betono aukščio. Kaina nuo 0,2 EUR/m2;
c) sudedama šilumos izoliacija. Sudedamas putų polistirolas. Tarp nešildomų patalpų rekomenduojama nuo 10 cm (2 x 5cm) ar daugiau. O tarp šildomų bent 3 cm. Polistirolo kaina apytiksliai nuo 45EUR/m3. Bet dažniausiai naudojamas EPS80 kainuoja apie 50EUR/m3;
d) antro hidroizoliacijos sluoksnio įrengimas. Čia dažnai naudojama plėvelė su folija viduje. Dėti po betonu garo izoliacijos (folija padengto popieriaus) nerekomenduojama – jis suirs iš karto po betonavimo. Kaina kaip ir pirmosios izoliacijos. O kokybiškesnės su folija apie 1,5 EUR/m2;
e) kraštinės zonos įrengimas (sudedama kraštinė kompensacinė juosta). Apytiksliai reikia plotas x 1,1. Kaina apie 0,3 – 0,7 EUR/m;
f) vielos tinklo sudėjimas. Šią dalį jau reikia atlikinėti pagal projektą ir labai kokybiškai, kitaip nukentės šildymo vamzdyno išvyniojimo kokybė. Rekomenduočiau skaičiuoti 1 lapas = 2m2, nors realiai jie 20 % didesni. Tada dažniausiai pakanka. Kaina apie 1,7 – 3,5 EUR / lapas. (0,8-1,7 EUR/m2). Tinklą rinkitės pagal vyniojimo tankumą. Vamzdį tvirtinti ne vielos sujungimuose nerekomenduojame, nes tada vamzdis slankios. Ir po betonavimo vamzdis gali turėti visai kitokius piešinius ir atstumus, nei prieš ateinant betonuotojams. Todėl šios dalies brokas bus neištaisytas vyniojimo etape ir liks jums kol gyvuos sistema.
5. Šildymo vamzdyno įrengimas.
a) virštinkinių kolektorinių dėžių montavimas. Dėžės kaina priklausomai nuo dydžio 43 – 115 EUR;
b) vamzdyno išvyniojimas pagal projektą. Šioje sistemoje rekomenduojami PE-X PE-RT, PB ir panašūs vamzdžiai nestabilizuoti aliuminiu. Jų kaina nuo 0,8 iki 2,8 EUR/m (nors yra ir visokių produktų kurių kaina prasideda nuo keliasdešimties centų). Vamzdžio jungtys draudžiamos. Jei pritrūko, užlenkėte ar sugadinote – teks pervynioti visą kontūrą. Jungtys ne tik nepatikimos ir dažnai neatlaiko metų naštos, bet ir keičia kontūro pasipriešinimo koeficientą – išbalansuoja sistemą. Rišimui turbūt naudosite vielą. Jos kaina 1-3 ct/vnt. Apytiksliai jos reiks – vamzdžio metražas x 2, bet kartais būna ir x 4. Jei naudosite dirželius nepamirškite visų galų nulenkti į žemę, nes po betonavimo galite gauti „ežiuką“. Taip pat bus išnaudota kažkiek šarvo priklausomai nuo projekto ir kompensacinėse įpjovose. Bet 50 m rekomenduotume įsigyti, kaina nuo 0,35 EUR/m;
c) kolektorių sumontavimas ir pajungimas. Kolektoriai skirtingų gamintojų skiriasi komplektavimu. Todėl nekonkretinsime. Reikia nepamiršti automatinių nuorintojų ir uždarymo ventilių. Be to kolektoriai turi būti suderinami su automatika kurią naudosite vėliau. Vamzdžio formai išlaikyti reiks kampo fiksatorių. Jų kiekis atitinka kolektoriaus jungčių kiekiui. Kaina 1 – 2,3 EUR/vnt;
d) hidrauliniai bandymai (dažniausiai oru). Jei presuosite sistemą vandeniu, nepamirškite pradėti šildymą iki pirmų šalčių.
6. Vielos tinklo pakėlimas. Kai kurie betonuotojai sako, kad tai tik susilpnins betoną, kai kurie tvirtina atvirkščiai, bet sistemoje rekomenduojamas pakeltas tinklas. Galima bandyti pakelti tinkla betonavimo metu, tik tai išbalansuos sistemos lygumą. Apytiksliai reikia 4 vnt. į 1m2. Kaina apie 15 ct/vnt. Rekomenduojame pakėlėjus pirkti tvirtu lygiu pagrindu, kitaip jie sulys į plėvelę su putų polistirolu ir bus neefektyvūs.
7. Betonavimas. Reikia nepamiršti įpjauti betone kompensacines siūles (vakarų Europoje rekomenduojama įrengti specialias kompensacijas, bet lietuviams tai per brangu ir betonuotojai ne visada tai sugeba). Betono pagal normatyvus turėtų būti nuo 3,5 iki 5 cm virš vamzdžio.
8. Laukiate 24 dienas ir galite pradėti šildyti . Reikia nepamiršti visas šias dienas laistyti betoną, kad jis tolygiai džiūtų. O šildymą pradėti tolygiai pagal specialią programą, kad betonas baigtų džiūti ir nesuskeldėtų.
Jei naudosite montavimo/tvirtinimo juostas, tai sistema skirsis tuo, kad pradžioje ant pagrindo sumontuosite juostas pagal projektą, išvyniosite vamzdį, o tik po to sudėsite vielos tinklą (jei jis reikalingas). Tvirtinimo takeliai kainuoja 2 – 5 EUR/m. Toks pats principas ir naudojant kabes – išvyniosite vamzdį tvirtindami kabėmis prie polistirolo ir tik po to sudėsite vielos tinklą (jei jis reikalingas). Pastaroji sistema naudojama tik minkštam vamzdžiui kaip PB arba vamzdžiui stabilizuotam aliuminiu. Kabės kainuoja apytiksliai 2-6 ct/vnt.
