Kategorija: Technologijos

Prieš liesdami bet kokį neizoliuotą kabelį visada patikrinkite ar juo neatiteka srovė ir įsitikinkite, kad jis tinkamai izoliuotas.

Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija buitiniam elektrikui. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Elektros instaliacija privačiame name ar bute paprastai gali atlikti ir apdailininkai ar pats savininkas. Į rozetes (antrines grandines) 2,5 mm2, į apšvietimą 1,5 mm2 kabelis, silpnos srovės ir internetas pagal pageidavimą. Laidus montuoti taip, kad netrukdytų ir būtų kuo mažesnė pažeidimo tikimybė vykdant kitus, ypač nenumatytus, darbus. Jungikliai ~ 0,9m aukštyje arba kaip patogiau, rozetės – pagal baldus. Kiekvienam prietaisui po atskirą automatą, san. mazgus, lauką, garažą, katilinę per nuotėkio relę. Apsaugos nuo viršsrovių – privalumas. Įvadas, kaip visada, kuo galingesnis ir kuo daugiau fazių, tik, greičiausiai, iki 25mm2. Kaip ir viskas.

Bet, kaip tame anekdote, yra niuansų. Juos nebūtinai žino arba ignoruoja“meistrai“. Juo labiau apdailininkai. Kas turi rankas nebūtinai draugauja su galva arba turi per mažai praktikos. Inžinerinių tinklų montavime geriau galvos neturėti ar vaidinti kvailą, nes praktiškai visas būsimas problemas sukuria užsakovas ar projektuotojas – naudingiau jam jas ir palikti. Perdarymai labai brangūs, ir susitaikykite – Jūs už juos sumokėsite pilną kainą, o greičiau ir didesnę.

Jei jau ryžotės daryti instaliaciją patys ar bent jau ruošiatės statyti namą įsivertinkite poreikius kartu su projektuotoju bei inžinieriumi. Visi mes turime specifinių žinių ir tie keli bokalai alaus bei keli šimtai eurų investiciją visada atsiperka. Dar rekomenduočiau google.com paieškoti paveikslėlių su rekomendacijomis atstumams – lietuvių gamintojai yra paruošę tikrai išsamią informaciją.

Ir pabaigai šmaikšti nuotrauka kaip nereiktų vedžioti laidų, nors ieškant priimtino sprendimo kitu klausimu taip atlikęs instaliaciją telefonu sakė, kad chaltūrų nedaro.

Šiame puslapyje pateikiama informacija planuojantiems vidaus vandentiekį ir kanalizaciją. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).
Vandentiekis ir kanalizacija bene labiausiai nuvertintos inžinerinės sistemos. Visi jas išmano, moka montuoti, ir puikiai patarti naujakuriui. Bet tai yra taip pat daugiausiai nuostolių gedimo atveju pridarančios sistemos. Skaičiavimas sistemos 20’čiai metų (kas tylomis daroma daugumos) primena milžino molinėmis kojomis istoriją. Tad šias sistemas taip pat reikia gerai suplanuoti, parinkti bei sumontuoti. Keletas minčių.

Pradėsime nuo klausimo – kas yra taškas. Bendru atveju statant naują namą tai nėra taip svarbu, nes tada uždirbama iš kiekio ir plius minus vienas galutinės sumos nekeičia. Nagrinėjant atskirai taškai turi savo sudėtingumą, metražą bei du galus. Todėl kartais mūsų bei klientų nuomonės išsiskiria. Vienas užklausė dėl trijų taškų kainos naujam namui. Standartiškai naujame name yra 8 ir daugiau taškų bei trapai. Projekte buvo standartas. Paklaustas ar viskas pagal projektą klientas atsakė jog taip. Aš už tokius skaičiavimus, bet tada taško kaina trigubėja. Tad taškus rekomenduoju skaičiuoti kaip vandentiekio ir nuotekų privedimą vienam prietaisui jau po nulinio ciklo. 0’inis ciklas + 20% – 30% ir jis visada skaičiuojamas atskirai. Nutolę nuo magistralių taškai, imant atskirai, taip pat brangesni. Standartinė taškų kaina yra 100 – 200 Eu/vnt. Praktikoje pasitaiko taškų ir už 50 Eu, bet tai vienetiniai variantai.

Planuojant ir skaičiuojant sau svarbu sudėlioti pilnas išlaidų prietaisams kainas. Rekomenduojame rezervuoti 400 – 800 Eu/vnt.  Kartais taupant verta vieno kito atsisakyti ar apjungti, kaip bide su unitazu sumontuojant bide dušelį.

Renkantis tarp trišakės ir kolektorinės svarbu sistema, tai yra kiek patikimos jungtys. Ašinio presavimo sistemose (nenaudojančiose guminių sandariklių) man labiau patinka trišakės sistemos, nes paprasčiau ir pigiau realizuoti karšto vandens cirkuliaciją, jei jos reiks. Kolektorinėse sistemose jau cirkuliacija vykdoma nuo visų kritinių taškų (virtuvių, dušų, bide ir t.t.).

Cirkuliacija kartais naudojama ir apsaugai nuo legionėlių. Projektuose sutinkame taškų su karšto ir šalto vandens recirkuliacija. Tada tinkamai recirkuliacijai užtikrinti rekomenduojama naudoti kolektorius su balansiniais ventiliais.

Visose patalpose kur yra vandens prietaisų (vonios, katilinės, skalbyklos) rekomenduojami trapai. Net naudojant patikimas sistemas lieka kitų jungčių klausimas. Yra tokia sąvoka kaip ‘saugi sistema’, bet ir jai reikia trapų.

Virtuvėje rekomenduojame papildomą šaltą vandens įvadą iš katilinės, nes maža kokius filtrus sugalvosite ateityje naudoti, o jie bus pajungti prie bendro vandens sistemos. Ir ar tiks šis vanduo gėrimui, ar, atvirkščiai, naudosite geriamo vandens filtrus.

Filtrų klausimo nekomentuosiu, nes jis labai subjektyvus, o mes montuojame tik vamzdžius ir stengiamės nepabloginti vandens kokybės. O kas naudingiau ar mažiau kenkia organizmui lai aiškina chemikai, medikai ar hidrogeologai. Man patinka kai kalkės nelimpa, bet tai galima pasiekiama ir kitais būdais.

Vandentiekio vamzdynas yra bene pavojingiausia namo dalis. Gerai jei pas jus žemas slėgis ir geras vanduo. Pasitaiko miestų vandentiekiuose ir 5-6 Barų slėgių, pikais ir didesnių. O kur dar slėgis karšto vandens vamzdyne jei neveikia plėtimosi indas, hidrauliniai smūgiai ir t.t. To ilgoje eksploatacijoje tikrai pasitaikys. Nekriziniais periodais klientai patys klausinėja patikimesnių produktų, o krizės yra krizės, tad mes pateikiame dvi kainų skaičiuokles. Tik primygtinai nerekomenduojame pigiausių. Nors jei sistema pradėta, mūsų požiūriu, ‘pigiu’ produktu nenulipant nuo sistemos rekomenduojame ją baigti būtent juo. Bet ‘pigus’ produktas privalo būti bent jau vardinis, kitu atveju rekomenduotume viską pradėti iš naujo.

Betriukšmės nuotekų sistemos tikrai gerai veikia. Bet neblogai veikia ir standartinės, ypač jei teisingai sumontuotos, toliau nuo ausų ir apklijuotos vata.

Jei planuojate/projektuojate san. mazgus svarbu tiksliai parinkti prietaisus kurie stovės, aptarti stalviršių aukštį ir t.t. , nes atskiri prietaisai reikalauja atskiro privedimo. Pvz. prausyklose yra populiaru naudoti dvi arba dvigubą kriauklę, o tai keičia išvedimus. Tad jei iš karto nežinosite kas ir kur turi būti išvesta paskui brangiai taisysite išvedimus. Praktikoje taip nutinka labai dažnai.

Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie pagrindinius mikroklimato parametrus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Aplinka ir mikroklimatas yra mūsų savijautos, darbingumo, komforto bei tinkamo poilsio pagrindas. Gal tai nėra taip svarbu žmogui gaunančiam minimalų atlyginimą, bet netinkamom sąlygom dirbant ir poilsiaujant kokybės ir produktyvumo nepakelsi. Komforto jausmui svarbu mūsų vidinis nusiteikimas bei aplinka. Fengšui, bioenergetikos žinovai bei kiti ekspertai turi savo komforto vizijas. Gerame fotelyje labai patogu sėdėti ir žiūrėti į gražų vaizdą ar degančią ugnį, bet be tinkamo patalpos mikroklimato diskomfortą jausite net jei ir kiek įmanydami stengsitės to nepastebėti. Prakentėti sudėtingesnius diskomforto periodus galima savaitę, dvi, mėnesį ar visą gyvenimą. Bet visada norisi grįžti į patogius, su tinkamais inžineriniais sprendimais, namus.

Kad nereiktų kentėti STR ir HN yra aprašyti parametrai kurių privalu laikytis gyvenamosiose, visuomeninėse ar gamybinėse patalpose. Realiai juos patikrinti sudėtinga, tad užtenka tenkinti tik minimalius reikalavimus – Jūs turite namą ar ofisą ir tuo didžiuojatės, o statybininkas gauna savo pelną. Ir tik vėliau eksploatuojant suprantate ką įsigijote ar pastatėte. Tad nepamirškite, kad namus statote Jūs ir tik Jūs, o statybininkas tik padeda.
Mikroklimatas jungia tokius inžinerinius sprendimus kaip šildymas, vėdinimas bei oro kondicionavimas (angliškas trumpinys HVAC). Mikroklimatui įtakos turi ir apšvietimas, triukšmai bei kiti veiksniai. Šiame puslapyje pateikti pagrindiniai parametrai kurių privalu laikytis renkantis HVAC sprendimus. O interpretacijas paliksime jums.
STR 2.09.02:2005 5 priedas komfortinės poilsio ir lengvo darbo sąlygos

Metų periodas	Oro temperatūra, oC	Santykinė drėgmė, %	Oro greitis, m/s
Šaltasis	22+2	40–60	Iki 0,15
Šiltasis	24,5+1,5	40–60	Iki 0,25

HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“
1. Lentelė. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės

Eil. Nr.	Mikroklimato parametrai	Ribinės vertės
		Šaltuoju metų laikotarpiu	Šiltuoju metų laikotarpiu
1.	Oro temperatūra, oC	18–22	18–28
2.	Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip oC	3	3
3.	Santykinė oro drėgmė, %	35–60	35–65
4.	Oro judėjimo greitis, m/s	0,05–0,15	0,15–0,25

2. Lentelė. Buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu

Eil. Nr.	Patalpos	Temperatūrų ribinės vertės, oC
1.	Buto pagalbinės
1.1.	Koridoriai ir sandėliukai	18–21
1.2.	Drabužinės	18–20
1.3.	Vonios ir tualetai	20–23
2.	Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo
2.1.	Laiptinės, koridoriai, holai, vestibiuliai	14–16
2.2.	Bendros virtuvės	18–22
2.3.	Tualetai, prausyklos, dušai, vonios kambariai	20–23
2.4.	Rūsiai ir sandėliai	4–8
2.5.	Darbo ir poilsio kambariai	18–22
2.6.	Skalbyklos	18–22
2.7.	Džiovyklos	20–23

STR 2.09.02:2005 1 priedas ORO KIEKIO PROJEKTINĖS REIKŠMĖS

Pastato ir patalpos pavadinimas	Oro judrumo charak-teristika**	Tiekiamo lauko oro kiekis				Šalinamo oro kiekis
		1 asmeniui		1m2 grindų*
		dm3/s	m3/h	dm3/s	m3/h	dm3/s.vnt.	m3/h.vnt.
1.Gyvenamieji pastatai
Gyvenamosios patalpos
1.1. Svetainė	2**	4****	14,4	0,5*	1,8*	–	–
1.2. Miegamasis	2	4	14,4	0,7	2,5	–	–
1.3. Koridorius	2	–	–	–	–	–	–
1.4. Virtuvė***	2	–	–	–	–	20/patalpai	72/patalpai
1.5. Valgomasis	2	–	–	0,5	1,8	–	–
1.6. Rūbinė	–	–	–	–	–	3/pat.*****	10,8/pat.
1.7. Vonios, dušo patalpos	2	–	–	–	–	15/pat.	54/pat.
1.8. Tualetas	–	–	–	–	–	10/pat.	36/pat.
Bendrosios patalpos
1.9. Laiptinė	–	–	–	0,5 h-1	–	0,5 h-1	–
1.10. Sandėlis	–	–	–	0,35	1,3	0,35/m2	1,3/m2
1.11. Rūsys	–	–	–	0,2	0,7	0,20/m2	0,7/m2
1.12. Rūbinė	2		–	2	7,2	2/m2	7,2/m2
1.13. Prausykla	2	–	–	3	10,8	3/m2	10,8/m2
1.14. Sauna	–	–	–	2	7,2	2/m2	7,2/m2
1.15. Skalbykla	–	–	–	1	3,6	1/m2	3,6/m2
1.16. Džiovykla	–	–	–	2	7,2	2/m2	7,2/m2

* Oro kiekį skaičiuoti pagal patalpos grindų plotą tuomet, kai žmonių skaičius nežinomas.
** Oro judrumo charakteristikos pateiktos 2 priede. Čia 4 stulpelyje esantis skaičius reiškia 2 priedo grafike pažymėtą kreivę.
*** Tikslinama, atsižvelgiant į vietinių siurbtuvų šalinamą oro kiekį arba oro kiekį šilumai ir drėgmei pašalinti bendrąja apykaita bei veiklos pobūdį.
**** Kai lentelėje nurodytas tik šalinamo iš patalpos arba tiekiamo oro kiekis, šioje ir gretimose patalpose turi būti palaikomas toks oro balansas, kad oras tekėtų iš švaresnio oro patalpų į labiau užterštas.
*****Oro kiekis dm3/s, m3/h nurodytas vienetui – vienai patalpai, m2 grindų ploto, vienam unitazui su pisuaru, spintelei.

Laikykitės šių parametrų ir būsite darbingi, pailsėję bei su malonumu žiūrėsite į degančią ugnį židinyje.

Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie grindinio ir radiatorinio šildymo skirtumus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Viskas priklauso nuo namo šiluminių parametrų, poreikių ir galimybių. O visa kita ką girdite ar skaitote, kaip ir šis puslapis, yra marketingas. Čia neaptarinėsiu prekinių vardų ar medžiagų savybių. Visi vardai yra geri, ir visos medžiagos geros, bet turi būti tinkamai panaudotos. Beje vardus ar užrašus gamintojai spausdina pagal kliento pageidavimus, todėl deklaruojami parametrai dažnai yra iš mistikos serijos. Visi pardavėjai pardavinėja tai ką turi, privalo ir iš ko uždirba. Taip ieškant pigiausio produkto kurį būtų galima brangiai parduoti privežama keistų medžiagų, diametrų, sugalvojama daug teorijų ir visokių sistemų. Kiek paprasčiau su montuotojais – mes perkame tai kas mums patinka montuoti, kur galime pasiūlyti kainą ir montuojame taip kaip mums patinka bei pasiteisina.  Lieka tik apsispręsti dėl kiekių, komforto ir ilgaamžiškumo.

Labiausiai paplitęs grindų vyniojimas yra kas 15 ar 20 cm. Bet lygiai taip pat galima vynioti ir 5, 10, 25, 30, 35 ar 40 bei visais kitais tarpiniais diametrais.

Šie abu to paties projektai yra teisingi ir grindų paviršiuje neviršys 27C ribos. Tik vienam reiks didesnių kolektorių bei 1000 m  vamzdžio o kitam mažesnių ir 600 m. Ir kažkiek skirsis minimalus betono storis. Tad kaina skirsis apie 40 %. Ir tai net nekeičiant vamzdžio diametro. O sužaista labai paprastu parametru – tiekiamo vandens temperatūra skiriasi 10C. Ir pirmas variantas dar turi rezervo kelti galią keliant temperatūrą, o antras jau nebe. Jei namas, kaip dauguma dabar, įrengtas be vėdinimo, tai antrojo varianto su dujiniu ar kieto kuro katilu pakaks ir per didžiuosius šalčius. Tokio vyniojimo pakaktų ir pasyviam namui. Bet jei taupote pinigus ar pas jus šilumos siurblys arba dirbate su akumuliacine talpa jūs norėsite pirmo ar dar labiau orientuoto į žemesnes darbines temperatūras varianto, kuris dar pakels sąmatą. Jei antras variantas įrenginėtas su prastesnių parametrų vamzdžiu tai ir sistemos ilgaamžiškumas bus trumpesnis. Statistinė montuotojų firma santechnikos rinkoje Lietuvoje gyvuoja 3-5 metus, vienetai 10, darbuotojų kaita pastovi, tad koks skirtumas kas ten atsitiks po 20 metų. Ir iš viso jei gerai padarai tai prarandi klientą – gali jam nebent katilinę prižiūrėti ar sistemą kas keletą metų praplauti. Pardavėjas, jei darbai buvo atlikti kokybiškai, klientą matys neanksčiau kaip po 10 metų kai katilo resursas eis į pabaigą – o taip pelno neuždirbsi.

Vamzdžio diametras didesnių galios pokyčių nepadarys keičiant tankumą, tik keisis kontūrų ilgiai, o tai įtakoja kolektorių dydžius. Imdami 20 ar 14 vamzdį jūs galite vynioti panašiais atstumais, tik kontūro ilgis panašioms galioms skirsis dvigubai. Nuotrauka visais atvejais bus panaši.

Taip pat svarbu ne tik vamzdžiai ar kolektoriai bet ir pagrindas bei betonavimas.

Visi betonuotojai giria savo darbą. O kokybiškai daro vienetai. Ir tikrai ne už mažiausią kainą. Pas mane yra labai daug nuotraukų su nekokybiškais variantais. Juos matome kas antrame objekte. Bet ir atrodantys gražiai dažnai yra tik paslėpti brokai. Beveik visada nekokybiškai paruošinėja užsakovai. Ir tai nėra lietuviškas „peik svetimą girk savo broką“. Brokas atsiranda dėl noro sutaupyti – per mažas darbų kiekis, atsiradus nenumatytoms problemoms kai negalima padidinti sąmatos ar nesupratimo ką darai. Mano požiūriu broko atkakliai siekia užsakovai, o visi kiti tik tenkina jų norus. Beje antru variantu polistirolo ir betono sluoksnis turėtų būti didesnis

Palyginkime medžiagų sąnaudas abiem variantais:

I variantas	II variantas
vamzdis 16 – 1080m	vamzdis 16 – 660m
kolektorius 6 šakų	kolektorius 4 šakų
kolektorius 7 šakų	kolektorius 4 šakų
magistralės 40 32 32	magistralės 32 25 25

Labai dažnai girdžiu frazę: kam privačiame name reikalingas didesnis nei 25 diametro vamzdis. Taupyti galima, juk užsakovas nieko nesupranta, tik paskui dažnai tektų keisti telefonų numerius. Pas mus populiaru ieškoti vykdytojų skelbimų puslapiuose už mažiausią kainą. O mažiausia kaina visada yra loterija su labai maža sėkmės tikimybe.

Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie oro šilumos siurblius. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Visi esame girdėję ir dauguma matę sistemų išgaunančių šilumą iš žemės, oro, vandens. Paviršinis gruntas ir vanduo akumuliuoja daug saulės išspinduliuotos šilumos. Dar yra ir gelmių šiluma, bet bent iki šiol Lietuvoje ją išgauti nėra efektyvu, nes sunaudų bei resursų ir išgautos energijos santykis dažnai teigiamas tik teoriniuose skaičiavimuose.
Labai mažai dar naudojama ore akumuliuota šiluma. Centrinio šildymo sistemose šilumos perdavimui dažniausiai naudojamas vanduo, o jis užšąla prie 0ºC. Tai kaip paimti tą šilumą? Tam panaudojamos įvairių skysčių ir dujų fizinės savybės. Dažniausiai naudojamas šilumos siurblio principas.
Šiuolaikiniai šilumos siurbliai beveik nemažindami efektyvumo gali pakelti šildymo sistemos temperatūrą iki 80ºC. Siurblių efektyvumas siekia 3 – 5 kartus palyginus su energijos sąnaudomis, net ir esant žemai aplinkos temperatūrai.
Tik nereikia maišyti šilumą iš oro paimančių sistemų su saulės kolektoriais (net ir vakuminiais). Saulės kolektoriai naudoja saulės spinduliuojamą, o ne ore akumuliuotą energiją.

Visa tai teorija, o kaip praktikoje?
Lietuvoje kartais būna gana šalti orai, bet tai būna tik 2-3 savaites per metus. Dažniausiai temperatūra neviršija 10ºC žemiau nulio (-10ºC). O tokiai temperatūrai ir yra sukurti oro šilumos siurbliai. Žemesnėms temperatūroms (-20 – -30ºC) reikalingas papildomas energijos šaltinis. Tai puikiai gali atlikti ir malkos ar elektra.
Kūrenant vien malkom esame pririšti prie namų. O ir dirbti kūriku nėra daugelio pašaukimas. Dažnai išbandžius malkines sistemas susigundoma susimontuoti oro kondicionierių su inverteriu. Tai dalinai (parinkus galingumą galima ir pilnai) išsprendžia šildymo poreikį. Bet prarandama grindinio ir net radiatorinio šildymo ekonomija.
Kandžiojasi ir sistemos kainos (3-20 tūkst. EUR priklausomai nuo galingumo, gamintojo ir techninių parametrų). Jei nebijote garantijos nebuvimo ar mažiau žinomų prekių vardų galite užsisakyti šilumos siurblį kitoje šalyje. Kinijoje oras-vanduo sistemos kainuoja iki 10 kartų pigiau. Jei pirksite ES, tai nereiks mokėti importo mokesčių. O dėl garantijos – tai ne visi produktai parduodami Lietuvoje ją realiai gauna.
Pabandykite paieškoti „ebay“, „google“ ir dar kur internete frazės „AIR SOURCE HEAT PUMP“. Gal kas patiks.
Montuodami Lietuvoje neatstovaujamą produktą perdrauskite jį kitu šilumos šaltiniu, nes atsarginės dalies gedimo atveju gali tekti laukti ir kelis mėnesius.
Pigiau kainuoja ir labiau efektyvūs siurbliai žemų temperatūrų sistemoms (pvz. grindiniam šildymui).
Perkant rekomenduojame atsižvelgti ir į triukšmo lygį katilinėje ir prie išorinio bloko. Nes per didelis triukšmingumas vargina, o be to yra ir higienos normos.

Pateikiame porą paveikslėlių paimtų iš Altherma. Tai tikrai geras gamintojas, o Jūs turėsite su kuo lyginti.
Veikimo principas:

Šilumos siurblių oras – vanduo variacijos :

Altherma 11, 14 ir 16 žemų temperatūrų siurblių COP lentelė (LWC – iš siurblio išeinančio vandens temperatūra; Tamb – lauko temperatūra ºC esant 85% oro drėgnumui, HC – pagaminama šilumos, PI panaudojama elektros energijos):

Oras – vanduo šilumos siurblius gamina tokia galybė firmų, kad parekomenduoti geriausią variantą tiesiog nebeįmanoma. Aš visada sakau, jog svarbiausia patirtis ir kokybė. Yra Daikin, Mitsubishi, Danfoss, Toshiba bei daug kitų kokybiškų produktų. Taip pat labai daug smulkesnių surinkinėja siurblius naudodami tikrai gerų gamintojų sudedamąsias dalis. Konkurentų kainas visi gamintojai ir atstovai stebi, todėl panašių produktų jos netoli viena kitos. Kita dalis montavimas ir priežiūra. Bet ir čia stebuklų nebūna.

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie vėdinimą. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti) .

Šiais laikais projektuojant namą bene pagrindinis rodiklis yra šilumos nuostoliai. Populiarėja ir pasyvūs namai. O vienas pagrindinių šilumos eikvotojų yra vėdinimas. Skaičiuojama, kad vėdinimo nuostoliai sudaro nuo penktadalio iki pusės visų namo šilumos nuostolių. Tačiau vakuume gyvybė neegzistuoja. Kad virtuvėje garų surinktuvui ir sanitariniuose mazguose reikalingas vėdinimas visi žino. Bet ir ten taupydami vis tiek sumąstome ką nors tokio – kaip apjungti viską į vieną vamzdį ir sukuriame uždarą ratą. Arba, kadangi garų surinkėjas per valandą gali ištraukti kelis šimtus kubų oro, langai dabar sandarūs, o orą paimti iš kažkur reikia, tai būna traukiamas oras iš židinių, kaminų, vonių vėdinimo šachtų, kartais taip užgesinami katilai, o patalpos pripildomos smalkėmis. Be to žmogui per valandą rekomenduojama iki 50 m3 oro ( svetainėms ir miegamiesiems ~ 15m3/h). O kur dar metaboliniai produktai bei kitas pagaminamas užterštumas. Padidėjusi anglies dvideginio koncentracija yra puiki terpė bakterijoms daugintis. Tai dažna galvos skausmo ir blogos savijautos priežastis. Visos šios smulkmenos gal ir nelabai svarbios kai patalpoje labai žema temperatūra ir sulėtėja medžiagų apykaita, bet šiek tiek pakilus temperatūrai įsinorime ir gryno oro. Gryno oro gana daug reikia mąstant ar protiškai dirbant.
Modernios vėdinimo sistemos nėra pigios. Be to dažnai apsirinkama su jų pajėgumų skaičiavimu. Tinkamam pajėgumų subalansavimui reikalinga brangi automatika. O dar nepamatuotas taupymas, kai svajojama apie viena, o įsigyjama visai kita. Ir ši investicija neatlieka savo funkcijų bei eikvoja Jūsų pinigus. Todėl pasirenkant vedinimą labai svarbu viską paskaičiuoti. Geriau paprastesnė, bet veikianti ir energetiškai taupi sistema.

Vėdinimas būna natūralus ir priverstinis.

Natūralus vėdinimas yra plačiausiai naudojamas (nors populiariausias Lietuvoje yra visiškas vėdinimo nebuvimas, nes ramybės būsenoje per valandą įkvepiame tik 0,5 m3 oro) – oras patenka pro plyšius ir pasišalina pro vėdinimo angas.  Srautus galima kontroliuoti didinant arba mažinant oro pritekėjimą (atidarant ir uždarant langus). Bet toks vėdinimas sunaudoja labai daug taip brangiai kainuojančios šilumos. Labiau efektyvus momentinis vėdinimas. Kai patalpoje pakeičiamas oras neatšaldant paviršių. Paprasčiausiai tai padaryti plačiai atvėrus visus langus 10-15 min. Tik reikia nepamiršti, kad žmogaus organizmas labai jautrus skersvėjams.
Priverstinis vėdinimas dažniausiai naudojamas būtent išvengti skersvėjų ar tiksliau kontroliuoti oro srautus. Atsiranda galimybė išnaudoti rekuperatorių suteikiamus privalumus, kai paduodamas oras sušildomas arba atšaldomas išmetamu oru, ir sutaupyti pusę reikalingos energijos. Tokios sistemos dažnai kombinuojamos su automatika, kuri dar kelis kartus pakelia sistemos energetinį efektyvumą. Yra ir šilumos siurblių naudojančių išmetamą orą ar rekuperatorių išnaudojančių geoterminį efektą.
Populiariausi vėdinimo būdai:

(1 natūralus vėdinimas per langus; 2 priverstinis oro ištraukimas; 3 natūralus ištraukimas; 4 vėdinimas panaudojant rekuperatorius; 5 vėdinimas panaudojant geoterminį efektą; 6 šilumos siurblys panaudojantis išmetamo oro šilumą)

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie vamzdynus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Vamzdynai yra bene svarbiausia inžinerinė sistema name. Kiekviena klaida ar brokas dažnai kainuoja didelius pinigus ir nervus. Vamzdynų sistemų įvairovė ir spalvų gama yra labai didelė. Todėl kiekvienas besistatantis namą tampa visai neblogu santechnikos žinovu. O kiekvienas pardavėjas „garantuos“, kad jo vamzdis ir sistema geriausi ir saugiausi. Tik kaip yra iš tikrųjų?
Pradžioje akys nukrypsta į didžiąsias firmas Wavin, Rehau, Uponor, Tece. Visos jos turi daug išbaigtų ir pasiteisinusių aukštos kokybės sistemų. Bet konkurencija mūsų rinkoje labai didelė. Tenka konkuruoti su smulkesniais gamintojais bei neaiškios kokybės trečiųjų šalių produkcija. Todėl net ir didieji žaidėjai turi pigesnės produkcijos linijas. Pasitaiko ir nesąžiningo marketingo, kai klientams nepasakoma visa tiesa, pasakojama viena ir parduodamas kitas produktas. Pardavėjai pasakoja gražias teorijas, o medžiagos gamybai perkamos iš tų pačių tiekėjų bei technologijas saugo patentai. Dažnai konkurentų produktų gamyba vyksta tose pačiose gamyklose. Kainų skirtumą labiausiai įtakoja gamybos technologija ir kokybės valdymas. Kuo aukštesni kokybės reikalavimai, kuo labiau tausojama aplinka ir jūsų sveikata, tuo bus aukštesnė ir panašių parametrų produkto kaina. Visa kita marketingas.
Kokybę lemia ir požiūris į rinką. Vieni laiko Lietuvą Europos sąjungos dalimi, kiti atvirai veža broką ir konkuruoja žema kaina. Oficialiai visi veža tik aukščiausios kokybės produktus, bet susidūręs su daugeliu produktų ilgainiui pradedi kai kurių vengti.
Kai žaidžiama kaina, dažnai maišomi panašių sistemų vamzdynų ir jungčių gamintojai. Dažniausiai tai suveikia, bet parametrams viršijus normas tokios jungtys neatlaiko pirmos. Todėl bent jau slepiamose sistemose tokių darinių reikia vengti.

Kiekvienas gamintojas turi savo prekių grupių pavadinimus. Bet visada yra ir techninis vamzdynų žymėjimas. Plečiantis polimerų pramonei vamzdynai gaminami beveik iš visų plastiko atmainų, bet tai nėra aktualu buitiniam vartotojui. Žemiau pateikiami populiariausi vamzdynai skirti sąlyčiui su vandeniu.

PE (LD – low, MD – middle, HD – high, RT – Raised Temperature) – polietileno vamzdžiai. Tai – nuo pat atradimo 1933 metais labai plačiai naudojami termoplastikai. Per antrą pasaulinį karą naudoti kaip gumos pakaitalas kabelių izoliacijai. Šiuolaikiniai vamzdžiai, gaminami laikantis griežtesnėmis techninėmis ir higieninėmis normomis, naudojami lauko vandens ir dujų tiekimo vamzdynuose. Pigesni produktai naudojami ir izoliacijos (kabeliams ir kt.) gamyboje. PE-RT skirtingų kartų padidintos temperatūros polietileniniai vamzdžiai. Dažniausiai gamintojai nedetalizuoja, bet labai skiriasi skirtingų kartų parametrai. Padori kaina. Perdirbami. Naudojamas šildomų grindų montavimui kaip ekonominis variantas. Galimas ir platesnis panaudojimas, bet reikia rinktis sistemą.

PE-Xa,b,c – modifikuoto polietileno vamzdžiai. Laidūs orui. PE-Xa – modifikuotas peroksidu, PE-Xb – silano dujomis, PE-Xc- apšaudytas elektronais. Yra ir daugiau modifikacijų, bet Lietuvoje nepaplitę. PE-Xa – dažniausiai pasižymi gana geromis fizinėmis savybėmis. Su difuziniu barjeru tinka šildymo sistemoms. PE-X sistemų sudėtingas montavimas ir jei montuotojas su šia sistema nedirbęs, tai geriau neeksperimentuoti (ypač su prastesnės kokybės produktais).

PB (polibutilenas) – Lietuvoje naudojamas daugiasluoksnis minkštas vamzdis su etilenvinilo alkoholio barjeru. Dėl populiarumo vakarų Europoje ir ten su juo patirties įgijusių lietuvių montuotojų pageidavimu buvo atvežtas į Lietuvą. Jis labai lankstus ir atleidžia montuotojams už klaidas, todėl Lietuvoje naudojamas grindinio šildymo sistemose, nors vakarų Europoje ir JAV naudojamas daug plačiau.

PP-R (PP, PP-B, PP-H) (polipropilenas) – polimerizuotų vamzdžių sistema. Dėl kainos labai populiari Lietuvoje. Naudojama vandentiekio, šildymo sistemose, nuotakų. Pačios medžiagos cheminės savybės tinkamose temperatūrinėse ribose yra tikrai geros, bet dėl didelio kiekio sujungimų ir todėl neišvengiamo žmogiškojo faktoriaus dažnai pasitaiko nelaimingų atsitikimų eksploatuojant (lituojamose sistemose). Tad jei pasiryžote naudoti šią sistemą būtinai laikykitės visų reikalavimų ir atlikite daug rimtesnius nei reikalaujama slėginius bandymus prieš paslėpdami vamzdynus. Yra firmų šio termoplastiko produktus pritaikiusių paneliniam šildymui, bet, aš manau, yra tam tinkamesnių produktų.

PE-RT/AL/PE-RT , PE-X/AL/PE-X , PE-X/AL/PE , PP-R/AL/PERT ir t.t. yra daugiasluoksnės stabilizuotos sistemos, kurių viena iš dalių yra aliuminio karkasas, o kitos aukščiau minėtos medžiagos. Skirtos vandentiekio, šildymo, vėsinimo sistemų montavimui. Palaiko formą, todėl puikiai tinka matomose vietose. Dažniausiai deklaruojami panašūs parametrai, bet realiai jie skiriasi priklausomai nuo panaudotų medžiagų ir gamybos technologijos. Labai mažai kur skelbiama PE-RT karta ar PE-X modifikacija. Skiriasi ir aliuminio barjero kokybė. O subtilybes paliksime pardavėjų sąžinei. Yra daugiasluoksnių ir nestabilizuotų sistemų- be aliuminio. Esant kelios sudedamoms dalims parenkant sistemą svarbu atsižvelgti į visų dalių parametrus, o ne tik svarbiausios.

PVC-U/PVC-C (polivinilcloridas) klijuojamų vamzdynų sistemos labiausiai paplitusios JAV. Bet dėl kainos ir montavimo prieinamo kiekvienam sistema populiari ir Lietuvoje. Sistema labai jautri temperatūrų svyravimams ir su laiku tampa trapi. Teisingai montuojant ir neslepiant konstrukcijose (ar bent jau įvertinant savaiminio judėjimo įtaką) gali tarnauti pakankamai. O atsižvelgiant į naujas tendencijas, jog remontas daromas kas 5-10 metų, to užteks daugumai.

ABS (akrilnitrilo butadieno stirenas) retas vamzdynuose Lietuvoje, bet turėtų populiarėti. Amerikoje naudojamas gana seniai šildymo, vandentiekio, nuotakų sistemose. Esant dabartinėms ABS plastiko panaudojimo tendencijoms bei 3D spausdintuvų plėtrai turi didelį potencialą.

Variniai vamzdynai labiau populiarūs Rusijos rinkoje. Seniau naudojamos lituojamos / virinamos sistemos. Bet atsiradus presuojamoms jos vis daugiau užima rinkos dėl paprastesnio montavimo. Variniai vamzdžiai patvarūs, atrodo estetiškai ir labai tinka katilinėms ar kitoms išvaizdos reikalaujančioms sistemoms. Jei virinate įvertinkite plėtimosi kompensavimą.

Juodo metalo vamzdynai yra bene seniausiai naudojami ir visi esame vienaip ar kitaip su jais susidūrę, todėl apie juos neaiškinsime. O atsižvelgiant į jų kainą bei praktiškumą susidūrimų ir ateityje neišvengsime. Populiarėja presuojamos metalinės sistemos. Jos puikiai tinka renovacijoms. Rinkoje jau yra ir presuojamų nerūdijančio plieno sistemų.

Nuotekų sistemoms naudojami PVC / PP vamzdžiai. Montuojant svarbu įvertinti plėtimosi faktorių. Dėl priešgaisrinių reikalavimų nuotekinei sistemai naudojami ir metaliniai vamzdžiai.

Kiekviena iš vamzdžių rūšių turi tenkinti tam tikrus parametrus, kaip atsparumo fiziniams ir cheminiams veiksniams, slėgio, temperatūrinius, ilgaamžiškumo, higieninius, sienelių storio ir t.t.  Jie gali viršyti deklaruojamus parametrus, tenkinti minimalius arba tik deklaruoti jog tenkina. Yra parametrų subtilybių, apie kurias net dažnai nežino pardavėjai ar su ta sistema dirbantys montuotojai. Dalis parametrų tiesiog nutylimi. Todėl plačiau komentuoti parametrų nėra prasmės, bet verta perskaityti. Vis kyla noras aprašyti parametrus bei gamintojų žaidimus jais, bet kam reikia tas ir taip žino, o kas nori interpretuoti savaip – visada ras galimybę. O ir užrašai dažnai prilygsta anekdotams.

Kurį gamintoją ir sistemą pasirinkti? Kiekvienas gamintojas turi savo mėgiamą sistemą.

Uponor tarp didžiausių vamzdžių gamintojų Europoje. Mėgsta PEXa sistemą (kompanija yra patentavusi „Q&E“, savaiminio užsitraukimo, jungtis šiems vamzdžiams). Tai išbaigta ir gana kokybiška sistema.

Wavin sistemos pigesnės (priklausomai su kuo ir kaip lyginsime), bet ilgaamžės. Jų įdomiausi produktai yra populiarūs ne Lietuvoje bet vakarų Europoje: tai grindiniam šildymui skirtas vamzdis PB bei SmartFIX vidaus vandentiekio ir šildymo sistema su PUSH FIT jungtimis daugiasluoksniams vamzdžiams. SmartFIX sistema nereikalauja brangių presų ar plėstuvų. Tai patogu jei montuojate pats.

Rehau ir Tece sistemos turi panašumų, bet taikosi į skirtingus klientus. Rehau Lietuvoje plačiau nebeatstovaujama, tad aš ją naudoju tik kitose šalyse. Seniau buvo daug objektų suprojektuotų Rehau siekiant pakelti pirminę sąmatą, bet mažinant kainą įvykdytų kitais produktais. Labai malonu dirbti su Rehau PEX/AL/PE vamzdžiu (kai reikia daugiasluoksnio), o prisiminus jų sistemos ypatybes yra pasiekiama labai aukšta sistemos kokybė ir puiki išvaizda. Analogiškas savybes turi ir Tece Flex sistema. Ir ji Lietuvoje ganėtinai gerai atstovaujama.

Yra ir daug kitų sistemų – Henco ( henko ), Kano, Purmo, Pipelife, Kermi, Giacomini, Frankische, Emmeti, Dalpex, Haka ir t.t. Visi gamintojai turi gerų, bet brangių ir prastesnių pigių produktų. Tie produktai turi savo pliusų ir minusų. Pliusus jums išreklamuos. Minusus visi atranda patys su dideliais nuostoliais. Tad rinkdamiesi vardą nepamirškite ir kitų minėtų smulkmenų. Vamzdis dar ne sistema – plyta nėra namas. Tai kas atvežama ir gerai veikia kitur – Lietuvoje dažnai net išvaizda skiriasi nuo naudojamų Vokietijoje ar Šveicarijoje. Pasirinkite tai ką mėgsta montuotojas, su kuo turi patirties, kam turi įrankius. Kitas pasirinkimas rizikingas, nes pasirinksite produktą kuriam taikomas agresyviausias marketingas ir dirba įkyriausi vadybininkai bei gal būt gausite „gerą“ kainą, tik nebūtinai įsigysite tai ką žadėjo. Jei ir įsigysite geras medžiagas – dar nereiškia, kad rezultatas bus toks kokį įsivaizdavote kai taupysite darbų sąskaita. O taupyti visada tenka – neribotų biudžetų nebūna.
Yra ir visokių neaiškių produktų vardų, o kartais iš viso tokio nėra. Apie juos geriau nei kalbėti nei montuoti. Juokingai atrodo ir įvairūs užrašai kaip „Made for Germany“ ar temperatūros +110C nutylint kitus parametrus. Turbūt kiekvienas santechnikas turi didelę tokių vamzdžiu ar nuotraukų kolekciją. Bet jei namas ruošiamas pardavimui ar jums nerūpi kokybė tai gali būti variantas.  5-10 metų viskas dažniausiai atlaiko, o toliau pardavėjai turės gerą klientą ir nenutrūkstamas pajamas.

Keistai atrodo neaiškios kokybės vamzdynas ir brangus filtras katilinėje. Ypač kai nežinai kokios kenksmingos medžiagos galėjo būti naudojamos gamybos procese ar vamzdis sertifikuotas naudoti tik kaip techninis ir ar iš viso tenkiną kokius nors parametrus. Keistas ir klientų noras nusipirkti pigiausią vamzdį, ant jo sumontuoti parketą už 100EUR/m2 ar marmurą.

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie nuotekų tvarkymo sprendimus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Jei nėra galimybės prisijungtu prie centralizuotų nuotekų šalinimo sistemų tenka įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarus arba vietinius biologinio valymo įrenginius. Pasirinkimas numatomas rengiant techninį vandentvarkos projektą. Juo ir reikia vadovautis.

Bet kokia nuotekų sistema turi gerai vėdintis. Dėl to namas privalo turėti bent vieną atvirą alsuoklį (turi vykti pastovus savaiminis oro judėjimas). Nesant geros ventiliacijos, ar sistemą darant su atbuliniais vožtuvais kurioje nors vietoje būtinai atsiras nemalonus kvapas. Alsuoklis turi būti išvedamas toliau nuo vėdinimo kaminų ir būti aukščiau stogo aukščiausio taško. Standartiškai naudojamas ne mažesnis diametras nei 100 mm. Bet jei tai pagalbinis alsuoklis (pvz. virtuvei) tai gali būti ir mažesnio diametro. Dažnai sistemos reikalauja ne tik atviro nuotekų vamzdyno vėdinimo, bet ir papildomo atviro vėdinimo nuotekų rezervuarui išvesto virš stogo.

Nuotekų kaupimo rezervuarai dažniausiai numatomi esant nepalankiam infiltracijai gruntui (molingam dirvožemiui, aukštiems gruntiniams vandenims) ar nepalankiam sklypo planui (nuotekų kaupykloms yra taikomos mažesnės sanitarinės zonos). Kai aukšti gruntiniai vandenys nerekomenduojama montuoti stiklo audinio, plastikinio ar kitokio panašaus rezervuaro, nes būdamas tuščias jis paprasčiausiai gali sukiužti. Kai kurios lietuviškos firmos mano kitaip, bet užsienio kompanijos tai draudžia. Būna gaminami sustiprinti rezervuarai, bet jie gerokai brangesni. Gelžbetoninė konstrukcija tinka, kai įmanoma įrengti hidroizoliaciją. Neįrengus arba neteisingai įrengus hidroizoliaciją kaupykloje savaime atsiras vanduo – taip mažindamas naudingą tūrį. Be to bus teršiamas gruntas. Gelžbetoninės sistemos, pagamintos gamyklose, puikiai atlaiko apkrovas.
Rezervuarų kainos, priklausomai nuo sistemos, svyruoja 600 EUR ir daugiau.

Lietuvoje populiari vieno, dviejų ar daugiau rentinių (gisonų) sistema be dugnų. Tai irgi sprendimas ir gana nebrangus. Tinkamai suplanavus ir sumontavus esant poreikiui galima modifikuoti į valymo įrengimus. Sprendimas be dugnų dažnai trumpalaikis bei teršia gruntinius vandenis. Todėl naudoti šulinio ar negilaus gręžinio vandens negalėsite ne tik jūs, bet ir jūsų kaimynai. Sutaupyti pinigai yra uždirbti pinigai, tik pinigai mažiau svarbūs už sveikatą. Ypač kai sutaupote ne Jūs , o kaimynas.
Sistemos kaina bus nuo kelių šimtų iki kelių tūkst. EUR.

Kitas sprendimas, kai yra kur padėti išvalytą vandenį, bus biologiniai valymo įrengimai. Jų būna įvairių, bet beveik visuose veikia tas pats principas: atskiriamos kietosios dalelės (nusodinimas ir separacija), ir likęs skystis valomas biologiškai bei chemiškai. Atkreipkite dėmesį į gamintojų rekomenduojamas ir realiai montuojamas sistemas. Bent jau man atrodo, kad dėl kainos dalies sistemos būna atsisakoma, o deklaruojamas išvalymas kaip pilno komplekto. Biologiniam valymui dažniausiai naudojamas aeracijos procesas, tai yra orapūtė. Ji gali veikti pastoviu režimu, naudoti laikmatį ar veikti cikliškai pagal nuotekų kiekį. Veikianti ne pastoviu režimu orapūtė išnaudos elektros apytiksliai už 3EUR/mėn. Po šių procesų nuotekose lieka dar labai daug fosforo ir azoto, todėl nerekomenduojama išleidinėti net į pratekančius vandens telkinius, jei jums rūpi jų kokybė. Stovintis vanduo užžels, atsiras daugiau dumblių ir pradės gaišti žuvys. Tam reikalingas tinkamai įrengti, prižiūrimi ir pastoviai keičiami filtrai.
Cheminė valymo pusė. Fosforas šalinamas aliuminio chlorido pagalba. Be to šis chemikalas pagreitina separaciją. Azoto šalinimas paliekamas gamtai.
Biologinių valymo įrengimų kainos prasideda nuo 600 – 900 EUR. Populiariausi kainuoja 1,1-2 tūkst. EUR. Jie dažnai skaičiuojami stabiliam nuotekų kiekiui. Bet nuotekos gaminamos pikais – daugiausiai rytais ir vakarais. Geriau valančių kainos prasideda jau nuo 3 tūkst. EUR. O kur dar montavimas ir papildomos medžiagos
Valymo įrengimai reikalauja pastovios kvalifikuotos priežiūros. Kas taip pat kainuoja. Neprižiūrimi jie dažniausiai nepilnai atlieka savo funkcijas. O net ir trumpam sutrikus elektros tiekimui į aplinką bus išmetamos nevalytos nuotekos. Išleidžiamom į aplinką apvalytom nuotekom privalomas pastovus pH stebėjimas.

ES yra sertifikuoti gravitaciniai valymo įrengimai. Kurie išnaudoja grunte esančias bakterijas. Atskyrus sunkiąsias daleles (tai yra išvalius nuotekas 70 %) apvalytas skystis yra paduodamas į gerai ventiliuojamą infiltracinį lauką (esant nepakankam vėdinimui ne tik neišgyvens bakterijos ir bus teršiamas gruntas, bet ir pats gruntas gali pradėti skleisti kvapą). Sistema tinkama tik esant žemiems gruntiniams vandenims (giliau 2 m bet kuriuo sezonu) ir gruntui puikiai infiltruojančiam vandenį.

Šis laukas įrengiamas iš skaldos ir drenažinių vamzdžių. Skalda gana brangi ir labai brangus jos transportavimas. Todėl dažnai keičiama plastikiniais infiltravimo elementais. Lauke privalo vykti bakteriologinis valymas. Sistema veikianti, bet yra gana daug nesukontroliuojamų faktorių, tad retas projektuotojas rizikuos.

Infiltracinis laukas iš elementų ir iš skaldos:

Septikas, kuriame atliekamas pirminis nusodinimas atitinka dviejų ir daugiau rentinių principą. Kuo didesnis (bet ne gilesnis) septikas, tuo nuotekos geriau nusodinamos. Prisiminus, kad nuotekos nusodintuve turi išbūti iki 8 parų, galima paskaičiuoti ir septiko tūrį :5 asmenys po 200ltr/parą x 8 = 8m3. O tai yra daug. Be to jie turi būti tinkamai įrengti, kad nuotekos tekėtų kuo lėčiau, išbūtų septike maksimalų laiką bei seniau patekusios nesimaišytu su naujesnėmis. Dažniau naudojami 2 – 4 m3 septikai (arba keli panašaus tūrio persipilantys tinkamai izoliuoti rentiniai – gisonai). Net išbuvęs kelias paras septike vanduo lieka dar pakankamai užterštas ir reikalauja tolesnio valymo. Septikų kainos prasideda nuo 600 – 900 EUR.

Septikas:

Kartais esant aukštiems gruntiniams vandenims yra naudojamas kauburiavimas, kai infiltraciniam laukui/šuliniui supilamas kauburys, o apvalytos nuotekos į jį pakeliamos siurblio pagalba. Siurblys pasitarnauja ir esant labai sudėtingam reljefui ar nuotekų išvadui per giliai. Bet vanduo, kad ir apvalytas, vis tiek turi kur nors pasidėti. Čia dažna pavasarių bėda kai pakyla gruntiniai vandenys, viršutinis gruntas prisipildo tirpsmo vandens – tada vandens šalinimas tampa svarbesniu už valymo kokybę. Be to tai dažnai sugadina infiltracinę sistemą.

Pasirenkant sistemą reikia įvertinti jos veikimo laiką, remonto sudėtingumą ir tai, kad normos ateity tik griežtės. Nepamirškite ir aplinkos tvarkymo darbų, jei kils kokios problemos ir reiks subjauroti sutvarkytą aplinką po kelių metų.
Nuotekų likučius reikia reguliariai išvežinėti. O išvalytą vandenį reikia ne tik kur nors padėti, bet ir pastoviai tikrinti valymo kokybę. Jūsų geriamo vandens kokybė priklauso ne tik nuo jūsų, bet ir nuo kaimyno pasirinkto nuotekų tvarkymo sprendimo. Esant dideliam statinių tankumui ir netinkamam nuotekų ir gręžinių įrengimui būna užteršiamas net ir gilesniuose sluoksniuose esantis vanduo. Taip visa bendruomenė gali susidurti su geriamo vandens užteršimu nitratais bei dar kai kuo. Viso vandens, juo labiau tik apvalyto, po žeme nepaslėpsite. Svarbu pasiruošti sistemą kritiniams atvejams kai pradės šlubuoti infiltracija, o tai atsitinka visada nelaiku.

Iš gamintojų labai norėtųsi parekomenduoti lietuviškus produktus. Lietuviai jau pakankamai nusimano buitinių nuotekų valymų sistemose. Yra didelių gamyklų Čekijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Yra produktų kurie labai pigiai gaminami netgi JAV, o pasiekę Lietuvą dėl rinkodaros subtilybių pabrangsta keliolika kartų. Rimtų Lietuvos gamintojų pilnos, o ne dalinės, sistemos tinkamai parinktos ir sumontuotos turėtų veikti be priekaištų.
Taupantiems pinigus visada pravartu aplankyti Lenkijos prekyvietes, kur ta pati produkcija 10 – 30% pigesnė nei Lietuvoje. Taip sutaupoma perkant įrenginį, bet visos sistemos kainą tai įtakos tik iki 5 – 15 %.

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie kieto kuro katilų aprišimą. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Apie katilines yra prikurta begalė mitų ir teorijų. Esmė visada paprasta – katilinė turi būti sumontuota taip, kad būtų patogu ir malonu ją eksploatuoti ir esant reikalui remontuoti. Labai svarbūs ir priešgaisriniai bei vėdinimo reikalavimai, nors tai turi būti numatoma patalpų projektavimo stadijoje. Taip pat reikia nepamiršti katilų, vamzdynų bei kitos įrangos fizinių ar eksploatacinių savybių.
Apie dujines, elektrines, dyzelines katilines rašyti ir rodyti nėra prasmės – patys katilai jau būna gerai sukomplektuoti. Katiluose kartais nebūna siurblių, plėtimosi indų, treigių vožtuvų, automatikos ir t.t., bet geras pardavėjas visada apie tai informuoja. Toliau – keli kranai, laisvos veržlės (‘amerikankės’), galbūt nuorintojai ir vamzdynas. Vamzdžius renkamės pagal piniginę ir išvaizdą.

Svarbiausia – skaitykite instrukcijas, o ne forumus.

Malkinės katilinės taip pat yra labai paprastos, bet malkiniuose katiluose nėra tiek suintegruotos įrangos. Katilai būna tik degimo kameros, todėl jiems reikia papildomos įrangos. O tos įrangos sąrašas užima kelis A4 formato puslapius. Visada galima sąrašus sutrumpinti ir schemas supaprastinti, bet tai, dažnai, jau ne taupumo, o nemokšiškumo požymis. Visi pirkdami katilus klausosi daugybės teorijų apie naudingumo koeficientus, degimo laiką, CO emisijas ir t.t.. O gauna tai ką nusipirko ir rezultatą visai nepanašų į teorinį.
Pateikiame kelias principines schemas malkinėms katilinėms. Beje kieto kuro katilas (išskyrus žvakes) efektyviau veikia su akumuliacinėmis talpomis, kurias primygtinai rekomenduojame.

Šios schemos paimtos iš Viadrus, Atmos ir Stropuva instrukcijų.

1. Schema su ketureigiu vožtuvu (dažnai gamintojų rekomenduojama ir granuliniams katilams):

Schema kokybiškai veikia tik su valdikliu (automatika), kuris valdo ketureigį vožtuvą pagal katilo temperatūrą ir sistemos poreikį. Be to sistemą reikia labai paskaičiuoti ir subalansuoti.

2. Schema su termostatiniu pamaišymo vožtuvu (laddomat‘u):

3. Schema su akumuliacine talpa:

Šią schemą su akumuliacine talpa, ar bent jau hidraulinio atskyrimo indu, rekomenduojame visiems kieto kuro katilams.

4. Žvakės tipo katilams Stropuva rekomenduoja:

Šiose paveikslėliuose pateikti tik principai. Kokią schemą naudoti, kokias medžiagas naudoti, kaip apsisaugoti nuo užvirimo ar kaip sistemą suderinti su automatika priklauso nuo jūsų propaguojamos teorijos ir likusios sistemos.
Juodas metalas bei kitos santechninės medžiagos šioms schemoms kainuos 580 EUR – 1000 EUR, jei norite laddomat‘o dar + ~290 EUR.

Jei norite apjungti kelis katilus ir jie dirbs tik atskirai gali užtekti kelių atbulinių vožtuvų. Jei norite rimtesnės sistemos, kaskados ar pan. prireiks kur kas sudėtingesnių schemų bei visokių hidraulinių indų, automatikos ir t.t. Jei Jūs analizuojate šią informaciją ir brėžinius vadinasi tikitės sutaupyti darydami patys. Nuo schemų tada geriau nenukrypkite. Be to pasikonsultuokite su profesionalais, o ne pardavimo vadybininkais, kurių vienintelis tikslas parduoti.

Pravartu prisiminti, kad tai kas nepažymėta schemose (katilinės papildomos medžiagos, pamaišymo mazgai, vandentiekio sistemos medžiagos, kaminai ir t.t.) pilnoje sąmatoje užims dar kelis puslapius ir dažnai sudaro daug didesnę katilinės išlaidų dalį nei katilo aprišimas.

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie malkinius katilus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Pajamų lygis, importuojamo kuro bei elektros kainos, dar neįvesti taršos bei kaminų mokesčiai dažną lietuvį sugundo name įsirengti kieto kuro katilinę. Optimaliai veikiančio malkinio katilo naudingumo koeficientai prilygsta, o kartais net ir lenkia kitų kuro rūšių. Malkos yra atsinaujinantis energijos šaltinis. Todėl malkinio katilo pasirinkimas yra svarbus ir moderniame pasaulyje.

Populiariausi ir pigiausi tarp naujakurių yra žvakės tipo katilai. Juos gamina daug Lietuvos bei užsienio firmų. Deklaruojami duomenys yra labai gražūs. Gamintojai įgavo patirties ir netgi apsisprendė, tikėkimės ilgesniam laikotarpiui nei pusmetis, rekomenduojamo katilinės aprišimo ir reguliavimo. O tai labai svarbu eksploatuojant sistemą.

Katilas sudarytas iš dviejų vienas kitame patalpintų cilindrų, tarp kurių cirkuliuoja vanduo. Vidiniame cilindre įrengta degimo kamera. Degimas vyksta iš viršaus į apačią, ugnį nukreipiant per vidinio cilindro sieneles. Oras paduodamas iš viršaus, o srauto reguliavimui naudojami ventiliatoriai. Katilas dirba žemomis temperatūromis ~ 70 º C.
Šio katilo pagrindinis privalumai yra gana ilgas įkrovos degimas ir paprastas bei pigus aprišimas. Katilas tinkamas kaip ekonominis pasirinkimas.
Pagrindinis trūkimas – gana sudėtinga eksploatacija ir trumpaamžiškumas (prie neidealių sąlygų).

Ketiniai (špižiniai) katilai yra naudojami jau labai senai. Jų privalumų ir trūkumų sąrašas bene didžiausias.

Vieni juos giria – kiti peikia dėl neekonomiškumo, bet visi sutinka, kad šį variantą visada verta apsvarstyti. Jie buvo naudojami su natūralia, o dabar ir su priverstine cirkuliacija. Pasižymi ilgaamžiškumu ir nereiklumu. Gana žemas naudingumo koeficientas dirbant ne pilnu pajėgumu (20-30%). Rekomenduojami naudoti tik su akumuliacinėmis talpomis, tada katilas tarnaus ilgai, efektyviai (60%-80%). Akumuliacinės talpos sumažina kūrimo dažnumą, subalansuoja katilo veikimą, bei padeda tausoti aplinką. O sukaupta šiluma bus naudojama ir katilui užgesus. Šie katilai nepanaudoja karšto išmetamo oro, todėl dažnai apmūrijami ar kitaip panaudojama išmetama šiluma

Lietuvoje paplitę ir plieniniai katilai. Juose dažnai išnaudojamas ir išmetamas karštas oras pirminiam vandens pašildymui. Veikia kaip ketiniai, todėl būtina akumuliacinė talpa. Beje plienas tarnauja trumpiau nei ketus ir yra labiau reiklus kurui ir sistemai.

Bet jei tai Lietuvoje pagamintas katilas gal vertėtų jį pasirinkti vien dėl gamintojo.

Dujų generaciniai katilai.

Jie degimo proceso metu išsiskiriančias dujas sudegina antrinėje degimo kameroje. Tai gana efektyvus ir mažai aplinką teršiantys katilai. Oro padavimą reguliuoja ventiliatorius. Komplektuojami su automatika, kuri padeda efektyviau panaudoti kurą. Montuojami su rezerviniu aušinimu. Su akumuliacinėmis talpomis pasiekia visus deklaruojamus parametrus ir yra gana gerai užsirekomendavę.

Beveik visi, išskyrus ilgos pakuros, katilai gamintojų dažnai komplektuojami su specialiu degikliu, dozatoriais bei papildoma automatika ir kurui naudoja granulės arba dirba kombinuotai (granuliniai-malkiniai). Tai modifikacija, kurią galima atlikti daugumoje jau veikiančių katilų.
Kai kuriuose malkiniuose katiluose, pridėjus degiklį bei kitus priedus, galima deginti skystus riebalus, skystą kurą ar dujas. Bet jų efektyvumas nepasieks specialiai tam sukurtų katilų efektyvumo

Šis tas apie akumuliacines talpas. Kieto kuro katilai mėgsta dirbti tik gana aukštomis temperatūromis (vanduo turi grįžti į katilą virš 50 º C). Be to efektyvūs galios diapazonai dažnai labai riboti. Katilą visada renkamės tokį, kuris ne tik pilnai aprūpins šildymu kai lauke bus -25 º C, bet ir ruoš karštą vandenį. Bet tokie poreikiai yra momentiniai. Dažniausiai reikia tik 20%- 50% nominalios galios, o dirbdami tokiu pajėgumu katilai trumpiau tarnauja, veikia labai neefektyviai, teršia aplinką, dažniau reikia valyti kaminus ir pačius katilus. Todėl beveik visada rekomenduotina įsirengti akumuliacines talpas. Jos dažniausiai atsiperka jau po 2-3 eksploatavimo metų, jei skaičiuosime tik naudingą kuro išeigą. Pridėjus kitas eksploatavimo išlaidas bei savo laiką – tai privaloma. Rekomenduojamos akumuliacinių talpų tūris – 25l/kW – 35l/kW skaičiuojant nominaliai galiai. Todėl jei pas jus katilas 20 kW, tai akumuliacinė talpa turi būti bent 0,5 m3. Tokia talpa padės subalansuoti katilo darbą. Jei norite kūrenti kas parą ar kelias reikalingi sudėtingesni skaičiavimai. Arba teks patiems atrasti kiek reikia kūrenti kol talpa pasieks savo maksimumą ir kuriam laikui tos sukauptos šilumos užteks. Standartiniams namams priklausomai nuo katilo galingumo ir šilumos poreikio rekomenduojamos 1-2m3 talpos.
Supaprastinta akumuliacinės talpos parinkimo formulė: 1l vandens pokytis 1º C akumuliuoja/išskiria 1W energijos.
PVZ. jei naudojate name grindinį šildymą 1l vandens galite akumuliuoti ~ 65 W. T.y. 1m3 ~ 65 kW. O to per didžiuosius šalčius parai užtektų tik namui kurio šilumos poreikis ~ 3 kW.

Pasirinkimas platus, bet nereikia pamiršti , kad katilas dirbs ilgai ir efektyviai tik tinkamai sumontuotas. Svarbu ne vienas elementas, o visuma. Labai svarbu ir tinkamas galingumo parinkimas. Todėl reikia gerai apsvarstyti pasirinkimą nepamirštant, kad katilas nekuria energijos, o tik perduoda malkose sukauptą energiją.
Dažnai po metų ar kelių eksploatacijos būna perdaromos katilinės ar keičiami katilai. Dažnas statosi ir renkasi sistemą pats neurėdamas patirties ir pasikliaudamas kitų nevisai teisinga patirtimi. Dažnai pagrindinis pasirinkimo kriterijus kaina. Visada pamirštamas arba ignoruojamas užimtumo ir gyvenimo stiliaus faktorius. Tam reikia ruoštis jau namo projektavimo ir šildymo sistemos parinkimo metu. Praleidus projektavimo stadijas kartais lieka tik vienas pasirinkimas, kuris neatitinka lūkesčių ir gyvenimo stiliaus.

Man patraukliausios sistemos tipiniam namui yra 30 – 40 kW dujų generacinis katilas su 1,5 – 2 m3 akumuliacine talpa bei toje talpoje sumontuotu 1 – 1,5 m2 šilumokaičiu karšto vandens ruošimui.

Susimontavus malkinį katilą svarbu nepamiršti periodinių profilaktikų. Ypač jei katilas sumontuotas gyvenamame name ir nenorite apsinuodyti smalkėmis. Reikia tikrinti vėdinimą, valyti kaminus, keisti apsaugines tarpines, labai dažnai gęsta ventiliatoriai. Yra ir tokia smulkmena kaip katilo tarnavimo resursas. O jis ne toks didelis kaip visi tikisi, ypač jei buvo taupoma įrengiant ir eksploatuojant. Dar svarbu ir kokiu kuru katilą maitinate. Didelė dalis katilų yra labai reiklūs malkų kokybei. Ir pačios malkos su skirtingu drėgnumu ne tik sukuria skirtingą kiekį šilumos, bet ir skirtingai atsiliepia katilams.

Keletas malkinių katilų aprišimo schemų (skaityti)