Kategorija: Pastatų klimatas

Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie pagrindinius mikroklimato parametrus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Aplinka ir mikroklimatas yra mūsų savijautos, darbingumo, komforto bei tinkamo poilsio pagrindas. Gal tai nėra taip svarbu žmogui gaunančiam minimalų atlyginimą, bet netinkamom sąlygom dirbant ir poilsiaujant kokybės ir produktyvumo nepakelsi. Komforto jausmui svarbu mūsų vidinis nusiteikimas bei aplinka. Fengšui, bioenergetikos žinovai bei kiti ekspertai turi savo komforto vizijas. Gerame fotelyje labai patogu sėdėti ir žiūrėti į gražų vaizdą ar degančią ugnį, bet be tinkamo patalpos mikroklimato diskomfortą jausite net jei ir kiek įmanydami stengsitės to nepastebėti. Prakentėti sudėtingesnius diskomforto periodus galima savaitę, dvi, mėnesį ar visą gyvenimą. Bet visada norisi grįžti į patogius, su tinkamais inžineriniais sprendimais, namus.

Kad nereiktų kentėti STR ir HN yra aprašyti parametrai kurių privalu laikytis gyvenamosiose, visuomeninėse ar gamybinėse patalpose. Realiai juos patikrinti sudėtinga, tad užtenka tenkinti tik minimalius reikalavimus – Jūs turite namą ar ofisą ir tuo didžiuojatės, o statybininkas gauna savo pelną. Ir tik vėliau eksploatuojant suprantate ką įsigijote ar pastatėte. Tad nepamirškite, kad namus statote Jūs ir tik Jūs, o statybininkas tik padeda.
Mikroklimatas jungia tokius inžinerinius sprendimus kaip šildymas, vėdinimas bei oro kondicionavimas (angliškas trumpinys HVAC). Mikroklimatui įtakos turi ir apšvietimas, triukšmai bei kiti veiksniai. Šiame puslapyje pateikti pagrindiniai parametrai kurių privalu laikytis renkantis HVAC sprendimus. O interpretacijas paliksime jums.
STR 2.09.02:2005 5 priedas komfortinės poilsio ir lengvo darbo sąlygos

HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“
1. Lentelė. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės

2. Lentelė. Buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu

STR 2.09.02:2005 1 priedas ORO KIEKIO PROJEKTINĖS REIKŠMĖS

* Oro kiekį skaičiuoti pagal patalpos grindų plotą tuomet, kai žmonių skaičius nežinomas.
** Oro judrumo charakteristikos pateiktos 2 priede. Čia 4 stulpelyje esantis skaičius reiškia 2 priedo grafike pažymėtą kreivę.
*** Tikslinama, atsižvelgiant į vietinių siurbtuvų šalinamą oro kiekį arba oro kiekį šilumai ir drėgmei pašalinti bendrąja apykaita bei veiklos pobūdį.
**** Kai lentelėje nurodytas tik šalinamo iš patalpos arba tiekiamo oro kiekis, šioje ir gretimose patalpose turi būti palaikomas toks oro balansas, kad oras tekėtų iš švaresnio oro patalpų į labiau užterštas.
*****Oro kiekis dm3/s, m3/h nurodytas vienetui – vienai patalpai, m2 grindų ploto, vienam unitazui su pisuaru, spintelei.

Laikykitės šių parametrų ir būsite darbingi, pailsėję bei su malonumu žiūrėsite į degančią ugnį židinyje.

Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie grindinio ir radiatorinio šildymo skirtumus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Viskas priklauso nuo namo šiluminių parametrų, poreikių ir galimybių. O visa kita ką girdite ar skaitote, kaip ir šis puslapis, yra marketingas. Čia neaptarinėsiu prekinių vardų ar medžiagų savybių. Visi vardai yra geri, ir visos medžiagos geros, bet turi būti tinkamai panaudotos. Beje vardus ar užrašus gamintojai spausdina pagal kliento pageidavimus, todėl deklaruojami parametrai dažnai yra iš mistikos serijos. Visi pardavėjai pardavinėja tai ką turi, privalo ir iš ko uždirba. Taip ieškant pigiausio produkto kurį būtų galima brangiai parduoti privežama keistų medžiagų, diametrų, sugalvojama daug teorijų ir visokių sistemų. Kiek paprasčiau su montuotojais – mes perkame tai kas mums patinka montuoti, kur galime pasiūlyti kainą ir montuojame taip kaip mums patinka bei pasiteisina.  Lieka tik apsispręsti dėl kiekių, komforto ir ilgaamžiškumo.

Labiausiai paplitęs grindų vyniojimas yra kas 15 ar 20 cm. Bet lygiai taip pat galima vynioti ir 5, 10, 25, 30, 35 ar 40 bei visais kitais tarpiniais diametrais.

Šie abu to paties projektai yra teisingi ir grindų paviršiuje neviršys 27C ribos. Tik vienam reiks didesnių kolektorių bei 1000 m  vamzdžio o kitam mažesnių ir 600 m. Ir kažkiek skirsis minimalus betono storis. Tad kaina skirsis apie 40 %. Ir tai net nekeičiant vamzdžio diametro. O sužaista labai paprastu parametru – tiekiamo vandens temperatūra skiriasi 10C. Ir pirmas variantas dar turi rezervo kelti galią keliant temperatūrą, o antras jau nebe. Jei namas, kaip dauguma dabar, įrengtas be vėdinimo, tai antrojo varianto su dujiniu ar kieto kuro katilu pakaks ir per didžiuosius šalčius. Tokio vyniojimo pakaktų ir pasyviam namui. Bet jei taupote pinigus ar pas jus šilumos siurblys arba dirbate su akumuliacine talpa jūs norėsite pirmo ar dar labiau orientuoto į žemesnes darbines temperatūras varianto, kuris dar pakels sąmatą. Jei antras variantas įrenginėtas su prastesnių parametrų vamzdžiu tai ir sistemos ilgaamžiškumas bus trumpesnis. Statistinė montuotojų firma santechnikos rinkoje Lietuvoje gyvuoja 3-5 metus, vienetai 10, darbuotojų kaita pastovi, tad koks skirtumas kas ten atsitiks po 20 metų. Ir iš viso jei gerai padarai tai prarandi klientą – gali jam nebent katilinę prižiūrėti ar sistemą kas keletą metų praplauti. Pardavėjas, jei darbai buvo atlikti kokybiškai, klientą matys neanksčiau kaip po 10 metų kai katilo resursas eis į pabaigą – o taip pelno neuždirbsi.

Vamzdžio diametras didesnių galios pokyčių nepadarys keičiant tankumą, tik keisis kontūrų ilgiai, o tai įtakoja kolektorių dydžius. Imdami 20 ar 14 vamzdį jūs galite vynioti panašiais atstumais, tik kontūro ilgis panašioms galioms skirsis dvigubai. Nuotrauka visais atvejais bus panaši.

Taip pat svarbu ne tik vamzdžiai ar kolektoriai bet ir pagrindas bei betonavimas.

Visi betonuotojai giria savo darbą. O kokybiškai daro vienetai. Ir tikrai ne už mažiausią kainą. Pas mane yra labai daug nuotraukų su nekokybiškais variantais. Juos matome kas antrame objekte. Bet ir atrodantys gražiai dažnai yra tik paslėpti brokai. Beveik visada nekokybiškai paruošinėja užsakovai. Ir tai nėra lietuviškas „peik svetimą girk savo broką“. Brokas atsiranda dėl noro sutaupyti – per mažas darbų kiekis, atsiradus nenumatytoms problemoms kai negalima padidinti sąmatos ar nesupratimo ką darai. Mano požiūriu broko atkakliai siekia užsakovai, o visi kiti tik tenkina jų norus. Beje antru variantu polistirolo ir betono sluoksnis turėtų būti didesnis

Palyginkime medžiagų sąnaudas abiem variantais:

Labai dažnai girdžiu frazę: kam privačiame name reikalingas didesnis nei 25 diametro vamzdis. Taupyti galima, juk užsakovas nieko nesupranta, tik paskui dažnai tektų keisti telefonų numerius. Pas mus populiaru ieškoti vykdytojų skelbimų puslapiuose už mažiausią kainą. O mažiausia kaina visada yra loterija su labai maža sėkmės tikimybe.

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie vėdinimą. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti) .

Šiais laikais projektuojant namą bene pagrindinis rodiklis yra šilumos nuostoliai. Populiarėja ir pasyvūs namai. O vienas pagrindinių šilumos eikvotojų yra vėdinimas. Skaičiuojama, kad vėdinimo nuostoliai sudaro nuo penktadalio iki pusės visų namo šilumos nuostolių. Tačiau vakuume gyvybė neegzistuoja. Kad virtuvėje garų surinktuvui ir sanitariniuose mazguose reikalingas vėdinimas visi žino. Bet ir ten taupydami vis tiek sumąstome ką nors tokio – kaip apjungti viską į vieną vamzdį ir sukuriame uždarą ratą. Arba, kadangi garų surinkėjas per valandą gali ištraukti kelis šimtus kubų oro, langai dabar sandarūs, o orą paimti iš kažkur reikia, tai būna traukiamas oras iš židinių, kaminų, vonių vėdinimo šachtų, kartais taip užgesinami katilai, o patalpos pripildomos smalkėmis. Be to žmogui per valandą rekomenduojama iki 50 m3 oro ( svetainėms ir miegamiesiems ~ 15m3/h). O kur dar metaboliniai produktai bei kitas pagaminamas užterštumas. Padidėjusi anglies dvideginio koncentracija yra puiki terpė bakterijoms daugintis. Tai dažna galvos skausmo ir blogos savijautos priežastis. Visos šios smulkmenos gal ir nelabai svarbios kai patalpoje labai žema temperatūra ir sulėtėja medžiagų apykaita, bet šiek tiek pakilus temperatūrai įsinorime ir gryno oro. Gryno oro gana daug reikia mąstant ar protiškai dirbant.
Modernios vėdinimo sistemos nėra pigios. Be to dažnai apsirinkama su jų pajėgumų skaičiavimu. Tinkamam pajėgumų subalansavimui reikalinga brangi automatika. O dar nepamatuotas taupymas, kai svajojama apie viena, o įsigyjama visai kita. Ir ši investicija neatlieka savo funkcijų bei eikvoja Jūsų pinigus. Todėl pasirenkant vedinimą labai svarbu viską paskaičiuoti. Geriau paprastesnė, bet veikianti ir energetiškai taupi sistema.

Vėdinimas būna natūralus ir priverstinis.

Natūralus vėdinimas yra plačiausiai naudojamas (nors populiariausias Lietuvoje yra visiškas vėdinimo nebuvimas, nes ramybės būsenoje per valandą įkvepiame tik 0,5 m3 oro) – oras patenka pro plyšius ir pasišalina pro vėdinimo angas.  Srautus galima kontroliuoti didinant arba mažinant oro pritekėjimą (atidarant ir uždarant langus). Bet toks vėdinimas sunaudoja labai daug taip brangiai kainuojančios šilumos. Labiau efektyvus momentinis vėdinimas. Kai patalpoje pakeičiamas oras neatšaldant paviršių. Paprasčiausiai tai padaryti plačiai atvėrus visus langus 10-15 min. Tik reikia nepamiršti, kad žmogaus organizmas labai jautrus skersvėjams.
Priverstinis vėdinimas dažniausiai naudojamas būtent išvengti skersvėjų ar tiksliau kontroliuoti oro srautus. Atsiranda galimybė išnaudoti rekuperatorių suteikiamus privalumus, kai paduodamas oras sušildomas arba atšaldomas išmetamu oru, ir sutaupyti pusę reikalingos energijos. Tokios sistemos dažnai kombinuojamos su automatika, kuri dar kelis kartus pakelia sistemos energetinį efektyvumą. Yra ir šilumos siurblių naudojančių išmetamą orą ar rekuperatorių išnaudojančių geoterminį efektą.
Populiariausi vėdinimo būdai:

(1 natūralus vėdinimas per langus; 2 priverstinis oro ištraukimas; 3 natūralus ištraukimas; 4 vėdinimas panaudojant rekuperatorius; 5 vėdinimas panaudojant geoterminį efektą; 6 šilumos siurblys panaudojantis išmetamo oro šilumą)

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie kieto kuro katilų aprišimą. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Apie katilines yra prikurta begalė mitų ir teorijų. Esmė visada paprasta – katilinė turi būti sumontuota taip, kad būtų patogu ir malonu ją eksploatuoti ir esant reikalui remontuoti. Labai svarbūs ir priešgaisriniai bei vėdinimo reikalavimai, nors tai turi būti numatoma patalpų projektavimo stadijoje. Taip pat reikia nepamiršti katilų, vamzdynų bei kitos įrangos fizinių ar eksploatacinių savybių.
Apie dujines, elektrines, dyzelines katilines rašyti ir rodyti nėra prasmės – patys katilai jau būna gerai sukomplektuoti. Katiluose kartais nebūna siurblių, plėtimosi indų, treigių vožtuvų, automatikos ir t.t., bet geras pardavėjas visada apie tai informuoja. Toliau – keli kranai, laisvos veržlės (‘amerikankės’), galbūt nuorintojai ir vamzdynas. Vamzdžius renkamės pagal piniginę ir išvaizdą.

Svarbiausia – skaitykite instrukcijas, o ne forumus.

Malkinės katilinės taip pat yra labai paprastos, bet malkiniuose katiluose nėra tiek suintegruotos įrangos. Katilai būna tik degimo kameros, todėl jiems reikia papildomos įrangos. O tos įrangos sąrašas užima kelis A4 formato puslapius. Visada galima sąrašus sutrumpinti ir schemas supaprastinti, bet tai, dažnai, jau ne taupumo, o nemokšiškumo požymis. Visi pirkdami katilus klausosi daugybės teorijų apie naudingumo koeficientus, degimo laiką, CO emisijas ir t.t.. O gauna tai ką nusipirko ir rezultatą visai nepanašų į teorinį.
Pateikiame kelias principines schemas malkinėms katilinėms. Beje kieto kuro katilas (išskyrus žvakes) efektyviau veikia su akumuliacinėmis talpomis, kurias primygtinai rekomenduojame.

Šios schemos paimtos iš Viadrus, Atmos ir Stropuva instrukcijų.

1. Schema su ketureigiu vožtuvu (dažnai gamintojų rekomenduojama ir granuliniams katilams):

Schema kokybiškai veikia tik su valdikliu (automatika), kuris valdo ketureigį vožtuvą pagal katilo temperatūrą ir sistemos poreikį. Be to sistemą reikia labai paskaičiuoti ir subalansuoti.

2. Schema su termostatiniu pamaišymo vožtuvu (laddomat‘u):

3. Schema su akumuliacine talpa:

Šią schemą su akumuliacine talpa, ar bent jau hidraulinio atskyrimo indu, rekomenduojame visiems kieto kuro katilams.

4. Žvakės tipo katilams Stropuva rekomenduoja:

Šiose paveikslėliuose pateikti tik principai. Kokią schemą naudoti, kokias medžiagas naudoti, kaip apsisaugoti nuo užvirimo ar kaip sistemą suderinti su automatika priklauso nuo jūsų propaguojamos teorijos ir likusios sistemos.
Juodas metalas bei kitos santechninės medžiagos šioms schemoms kainuos 580 EUR – 1000 EUR, jei norite laddomat‘o dar + ~290 EUR.

Jei norite apjungti kelis katilus ir jie dirbs tik atskirai gali užtekti kelių atbulinių vožtuvų. Jei norite rimtesnės sistemos, kaskados ar pan. prireiks kur kas sudėtingesnių schemų bei visokių hidraulinių indų, automatikos ir t.t. Jei Jūs analizuojate šią informaciją ir brėžinius vadinasi tikitės sutaupyti darydami patys. Nuo schemų tada geriau nenukrypkite. Be to pasikonsultuokite su profesionalais, o ne pardavimo vadybininkais, kurių vienintelis tikslas parduoti.

Pravartu prisiminti, kad tai kas nepažymėta schemose (katilinės papildomos medžiagos, pamaišymo mazgai, vandentiekio sistemos medžiagos, kaminai ir t.t.) pilnoje sąmatoje užims dar kelis puslapius ir dažnai sudaro daug didesnę katilinės išlaidų dalį nei katilo aprišimas.

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie malkinius katilus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Pajamų lygis, importuojamo kuro bei elektros kainos, dar neįvesti taršos bei kaminų mokesčiai dažną lietuvį sugundo name įsirengti kieto kuro katilinę. Optimaliai veikiančio malkinio katilo naudingumo koeficientai prilygsta, o kartais net ir lenkia kitų kuro rūšių. Malkos yra atsinaujinantis energijos šaltinis. Todėl malkinio katilo pasirinkimas yra svarbus ir moderniame pasaulyje.

Populiariausi ir pigiausi tarp naujakurių yra žvakės tipo katilai. Juos gamina daug Lietuvos bei užsienio firmų. Deklaruojami duomenys yra labai gražūs. Gamintojai įgavo patirties ir netgi apsisprendė, tikėkimės ilgesniam laikotarpiui nei pusmetis, rekomenduojamo katilinės aprišimo ir reguliavimo. O tai labai svarbu eksploatuojant sistemą.

Katilas sudarytas iš dviejų vienas kitame patalpintų cilindrų, tarp kurių cirkuliuoja vanduo. Vidiniame cilindre įrengta degimo kamera. Degimas vyksta iš viršaus į apačią, ugnį nukreipiant per vidinio cilindro sieneles. Oras paduodamas iš viršaus, o srauto reguliavimui naudojami ventiliatoriai. Katilas dirba žemomis temperatūromis ~ 70 º C.
Šio katilo pagrindinis privalumai yra gana ilgas įkrovos degimas ir paprastas bei pigus aprišimas. Katilas tinkamas kaip ekonominis pasirinkimas.
Pagrindinis trūkimas – gana sudėtinga eksploatacija ir trumpaamžiškumas (prie neidealių sąlygų).

Ketiniai (špižiniai) katilai yra naudojami jau labai senai. Jų privalumų ir trūkumų sąrašas bene didžiausias.

Vieni juos giria – kiti peikia dėl neekonomiškumo, bet visi sutinka, kad šį variantą visada verta apsvarstyti. Jie buvo naudojami su natūralia, o dabar ir su priverstine cirkuliacija. Pasižymi ilgaamžiškumu ir nereiklumu. Gana žemas naudingumo koeficientas dirbant ne pilnu pajėgumu (20-30%). Rekomenduojami naudoti tik su akumuliacinėmis talpomis, tada katilas tarnaus ilgai, efektyviai (60%-80%). Akumuliacinės talpos sumažina kūrimo dažnumą, subalansuoja katilo veikimą, bei padeda tausoti aplinką. O sukaupta šiluma bus naudojama ir katilui užgesus. Šie katilai nepanaudoja karšto išmetamo oro, todėl dažnai apmūrijami ar kitaip panaudojama išmetama šiluma

Lietuvoje paplitę ir plieniniai katilai. Juose dažnai išnaudojamas ir išmetamas karštas oras pirminiam vandens pašildymui. Veikia kaip ketiniai, todėl būtina akumuliacinė talpa. Beje plienas tarnauja trumpiau nei ketus ir yra labiau reiklus kurui ir sistemai.

Bet jei tai Lietuvoje pagamintas katilas gal vertėtų jį pasirinkti vien dėl gamintojo.

Dujų generaciniai katilai.

Jie degimo proceso metu išsiskiriančias dujas sudegina antrinėje degimo kameroje. Tai gana efektyvus ir mažai aplinką teršiantys katilai. Oro padavimą reguliuoja ventiliatorius. Komplektuojami su automatika, kuri padeda efektyviau panaudoti kurą. Montuojami su rezerviniu aušinimu. Su akumuliacinėmis talpomis pasiekia visus deklaruojamus parametrus ir yra gana gerai užsirekomendavę.

Beveik visi, išskyrus ilgos pakuros, katilai gamintojų dažnai komplektuojami su specialiu degikliu, dozatoriais bei papildoma automatika ir kurui naudoja granulės arba dirba kombinuotai (granuliniai-malkiniai). Tai modifikacija, kurią galima atlikti daugumoje jau veikiančių katilų.
Kai kuriuose malkiniuose katiluose, pridėjus degiklį bei kitus priedus, galima deginti skystus riebalus, skystą kurą ar dujas. Bet jų efektyvumas nepasieks specialiai tam sukurtų katilų efektyvumo

Šis tas apie akumuliacines talpas. Kieto kuro katilai mėgsta dirbti tik gana aukštomis temperatūromis (vanduo turi grįžti į katilą virš 50 º C). Be to efektyvūs galios diapazonai dažnai labai riboti. Katilą visada renkamės tokį, kuris ne tik pilnai aprūpins šildymu kai lauke bus -25 º C, bet ir ruoš karštą vandenį. Bet tokie poreikiai yra momentiniai. Dažniausiai reikia tik 20%- 50% nominalios galios, o dirbdami tokiu pajėgumu katilai trumpiau tarnauja, veikia labai neefektyviai, teršia aplinką, dažniau reikia valyti kaminus ir pačius katilus. Todėl beveik visada rekomenduotina įsirengti akumuliacines talpas. Jos dažniausiai atsiperka jau po 2-3 eksploatavimo metų, jei skaičiuosime tik naudingą kuro išeigą. Pridėjus kitas eksploatavimo išlaidas bei savo laiką – tai privaloma. Rekomenduojamos akumuliacinių talpų tūris – 25l/kW – 35l/kW skaičiuojant nominaliai galiai. Todėl jei pas jus katilas 20 kW, tai akumuliacinė talpa turi būti bent 0,5 m3. Tokia talpa padės subalansuoti katilo darbą. Jei norite kūrenti kas parą ar kelias reikalingi sudėtingesni skaičiavimai. Arba teks patiems atrasti kiek reikia kūrenti kol talpa pasieks savo maksimumą ir kuriam laikui tos sukauptos šilumos užteks. Standartiniams namams priklausomai nuo katilo galingumo ir šilumos poreikio rekomenduojamos 1-2m3 talpos.
Supaprastinta akumuliacinės talpos parinkimo formulė: 1l vandens pokytis 1º C akumuliuoja/išskiria 1W energijos.
PVZ. jei naudojate name grindinį šildymą 1l vandens galite akumuliuoti ~ 65 W. T.y. 1m3 ~ 65 kW. O to per didžiuosius šalčius parai užtektų tik namui kurio šilumos poreikis ~ 3 kW.

Pasirinkimas platus, bet nereikia pamiršti , kad katilas dirbs ilgai ir efektyviai tik tinkamai sumontuotas. Svarbu ne vienas elementas, o visuma. Labai svarbu ir tinkamas galingumo parinkimas. Todėl reikia gerai apsvarstyti pasirinkimą nepamirštant, kad katilas nekuria energijos, o tik perduoda malkose sukauptą energiją.
Dažnai po metų ar kelių eksploatacijos būna perdaromos katilinės ar keičiami katilai. Dažnas statosi ir renkasi sistemą pats neurėdamas patirties ir pasikliaudamas kitų nevisai teisinga patirtimi. Dažnai pagrindinis pasirinkimo kriterijus kaina. Visada pamirštamas arba ignoruojamas užimtumo ir gyvenimo stiliaus faktorius. Tam reikia ruoštis jau namo projektavimo ir šildymo sistemos parinkimo metu. Praleidus projektavimo stadijas kartais lieka tik vienas pasirinkimas, kuris neatitinka lūkesčių ir gyvenimo stiliaus.

Man patraukliausios sistemos tipiniam namui yra 30 – 40 kW dujų generacinis katilas su 1,5 – 2 m3 akumuliacine talpa bei toje talpoje sumontuotu 1 – 1,5 m2 šilumokaičiu karšto vandens ruošimui.

Susimontavus malkinį katilą svarbu nepamiršti periodinių profilaktikų. Ypač jei katilas sumontuotas gyvenamame name ir nenorite apsinuodyti smalkėmis. Reikia tikrinti vėdinimą, valyti kaminus, keisti apsaugines tarpines, labai dažnai gęsta ventiliatoriai. Yra ir tokia smulkmena kaip katilo tarnavimo resursas. O jis ne toks didelis kaip visi tikisi, ypač jei buvo taupoma įrengiant ir eksploatuojant. Dar svarbu ir kokiu kuru katilą maitinate. Didelė dalis katilų yra labai reiklūs malkų kokybei. Ir pačios malkos su skirtingu drėgnumu ne tik sukuria skirtingą kiekį šilumos, bet ir skirtingai atsiliepia katilams.

Keletas malkinių katilų aprišimo schemų (skaityti)

Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie grindinio ir radiatorinio šildymo skirtumus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Palyginimą tarp grindinio ir radiatorinio šildymo rasite kitame puslapyje (skaityti).
Panelinį (grindinį) šildymą renkamės dėl jo energetinio efektyvumo, dizaino, ilgaamžiškumo bei kainos. Kaina Lietuvoje yra svarbiausias veiksnys pasirenkant sistemą. Todėl labiausiai paplitusios šlapios grindų šildymo sistemos, tai yra kai šildymo vamzdis užliejamas betonu. Yra ir dar keletas panelinio šildymo sistemų. Sistema kai vamzdis įliejamas į pastato gelžbetonines konstrukcijas dažniausiai naudojama tik komerciniuose ir pramoniniuose objektuose, todėl plačiau jos neaprašinėsime. Populiarėja ir sausa panelinio šildymo sistema. Šios sistemos yra brangesnės už pigiausius sprendimus, tačiau atveria naujas dizaino galimybes, neapsunkina pastato karkaso, pagreitina įrengimą bei naudojimą. Tai yra, nereikia laukti kol betonas išdžius, atjunginėti radiatorių glaistant ar dažant sienas.
Yra keletas panelinio šildymo sistemų. Sienoms dengti naudojamos gipskartonio plokštės su jau įmontuotais šildymo vamzdžiais.

Grindyse nerekomenduojama naudoti jokių vamzdžių sujungimų. Todėl sausa grindų sistema susideda iš keleto elementų. Kur vietoj betono naudojamos gipskartonio ar cemento plokštės. Bene brangiausiai atsieina pagrindo paruošimas. Dažniausiai pagrindui naudojamos putų polistirolo lakštai su įmontuotomis aliuminio plokštėmis. Kaina prasideda nuo ~ 30 EUR/m2, o tai yra keturis kartus daugiau nei pagrindas šlapiai sistemai. Visa kita sistemos dalis (vamzdynai, kolektoriai, automatika) yra lygiai tokia pati, tik greičiau ir pigiau montuojama. Tokią sistemą galima dengti ir šlapiu būdu. Rimtesni gamintojai rekomenduoja pradžioje sistemą suprojektuoti ir plokštes paruošia jau pagal projektą. Yra ir gamintojų parduodančių tik aliuminio plokštes. Tada pagrindą tenka daryti patiems. Yra ir elektriniai „peiliai“ kurių pagalba patiems putų polistirole galima pjaustyti takelius.

Grįžkime prie populiariausios šlapiosios sistemos. Ji pigiausia ir plačiausiai naudojama (bent jau kol betonuotojai siūlo labai geras kainas), bet joje nerekomenduojama naudoti daugiasluoksnį vamzdį su aliuminio tarpine:

Kita šlapia sistema (joje jau galima naudoti vamzdį stabilizuotą aliuminiu):

Galimas ir toks šlapios sistemos variantas, bet tai jau brangesnis variantas ir naudojamas kai reikia taupyti aukštį (nuo 17 mm):

Yra ir pigesnių ir storesnių tokių sumuštinių, bet šioje sistemoje vamzdžiui sunkiau perduoti savo šilumą. Todėl rekomenduotinas tankesnis vyniojimas bei brangesnė betonavimo technologija.

Grindinio šildymo sistemą, kaip ir kiekvieną kitą inžinerinę sistemą privaloma projektuoti. Galima ir neprojektuoti taupant pinigus, tačiau šiuo atveju tai tik Jūsų ir niekieno kito asmeninė rizika.

Kaina ir sistema. Tai dalis kur jūs turite apsispręsti patys atsižvelgdami į pastato paskirtį ir jo numatomą tarnavimo laiką (daugiau). Vamzdynų sistemos medžiagų kaina yra nuo 4,5 EUR/m2 iki 52EUR/m2  ( rekomenduojame apie 27 EUR/m2 + automatika). Tai gana didelis skirtumas. Lygiai tas pats su darbais. Kaina gali svyruoti nuo 3 EUR/m2 iki 12 EUR/m2. O kur dar paruošiamieji darbai ir medžiagos, kurios kainuoja apie 6 – 14  EUR/m2. Tai kur čia pigumas lyginant su radiatoriniu šildymu?
Grindinio šildymo eksploatacija jums kainuos ~ 20 % mažiau už radiatorinį ir tai per metus sudarys nuo 85 EUR/metams. Be to Jūs investuojate į ateities žematemperatūres technologijas. Paruošimo ir betonavimo darbai dažniausiai taip ar taip bus vykdomi, todėl šias išlaidas galima paskirti prie bendrųjų išlaidų. Radiatorinės sistemos kaina lygintina tik su vamzdynų ir kolektorių kaina.
Kokią kainą už tai verta mokėti? Kaina labiausiai priklauso nuo pasirinkto sprendimo ir sistemos gamintojų. Galima susigalvoti nuosavą sprendimą ar pasirinkti „beveik sistemą“, apytiksliai pasiskaičiuoti balansą, į grindis sudėti vamzdžius kurių metras kainuoja 0,1 -0,3  EUR/m (~ 3 EUR/m2), supaprastinti kitas medžiagas. Bet tada ir dangos kaina su sumontavimu (plytelių ar laminato dėjimu, kilimo tiesimu) neturėtų viršyti 4 EUR/m2. Toks darinys gali ir visai pakenčiamai tarnauti – ypač jei statoma pardavimui. Tačiau jei namo resursas skaičiuojamas ne 5 – 10 metų, bus naudojamos bent vidutinės kokybės medžiagos vertėtų nepertaupyti ir paslėptose konstrukcijose. Tai tikrai ne ta vieta kur pataisysite iškilus problemai – pigiau dažnai būna parduoti, nei suremontuoti. Rekomenduojame rinktis tik patikrintą sistemą bei didelę patirtį rinkoje turinčių firmų (skaityti) produkciją. Ir toje produkcijoje ieškoti ne pigiausio produkto (kas jau dažnai nėra blogai), o to kuris nekels problemų montuojant ar eksploatuojant 30 – 50 metų. Absoliučia išraiška skirtumas tarp sistemos ir viso kas pigiausia bus 0,5 – 1,5  tūkst. EUR 150 m2 namui.
Kainą įtakoja ir automatika. Montuojant radiatorinį šildymą dažniausiai ji nenaudojama. Su grindiniu šildymu irgi galima nenaudoti, bet tada nebus pasiektas maksimalus efektyvumas ir komfortas. Prie komforto greitai priprantama ir jau besinaudojant yra dažnai kreipiamasi dėl automatikos. Todėl privaloma paruošti galimybę ją pajungti.
Kitas svarbus momentas skaičiuojant sistemą yra diametras ir vyniojimo žingsnis. Populiariausi 16, 18, 20. Dar yra ir 10, 12, 14,15,17,19, 21. Priklausomai nuo gamintojo visi rekomenduoja savo pasirinktą diametrą. Mes rekomenduojame 16 ir 20 diametrus. 16 rekomenduojamas kai reikia komforto, o 20 – kai kainos. Sistema 16 vamzdžiu yra ~ 20-40 % brangesnė už 20, nes tipinis 16 vamzdžio vyniojimas yra 20/10 cm žingsniu (vidutiniškai 6m į 1m2), o 20 – 30/15 cm žingsniu (vidutiniškai 4m į 1m2). Bet mažose patalpose kaina dažnai vienoda. Be to mažose patalpose yra labai sunku vynioti didelio diametro vamzdžius, todėl sunku pasiekti kokybę. Pastatas bet kuriuo atveju skirtumo nepajus, bet jį jaus jūsų kojos. 18 vamzdis dažniausiai vyniojamas kaip 16, taip laimint kelis papildomus W/m2. Privalumų nebus, bet reklama yra reklama, o nelikvidus Lietuvoje parduoti moka. Yra ir montuotojų rekomenduojančių montuoti 20 vamzdį 20 cm ar 15 cm žingsniu ir kontūrus daryti apylygius 70 – 80 m. Praktikoje šildomų grindų efektyvumą lemia ne tik vamzdžio diametras, bet ir likę sistemos elementai, bei tinkamas kontūrų planavimas, balansas, pasipriešinimas kontūre, maksimalios temperatūros, betonas ir t.t. . Todėl vyniojimo žingsnį, vamzdžio diametrą, kontūrų tankumo ir išsidėstymo parinkimą rekomenduojame palikti projektuotojams, ir jokiu būdu ne pardavėjams.
Ar galima šildomas grindis išsivynioti patiems. Atsakymas vienareikšmiškas – viską galima atlikti patiems turint gerą palaikymą, bet tai dar nereiškia sutaupytų pinigų. Rinkoje yra sudaryta klaidinga nuomonė, jog svarbiausia pats vyniojimas ir tai kainuoja daugiausiai. O praktikoje pats vyniojimo procesas sudaro tik labai mažą dalį bendros panelinio šildymo montavimo darbų kainos.

Preliminarus sąrašas darbų ir medžiagų šlapiai grindinio šildymo sistemai tiems kas pats ruošiasi tai daryti (šlapia sistema kai vamzdis rišamas ant vielos tinklo):

1. Projektavimas. Be šio etapo darbus pradeda tik „visažiniai“. Jei jau sutaupėte – susitaikykite ir su būsimais „rezultatais“. Kaina 1 – 5 EUR/m2. Vakarų Europoje jau keli metai vykdomos renovacijos ardant senas grindinio šildymo sistemas ir permontuojant tik tinkamai suprojektavus.
2. Magistralinių vamzdynų išvedžiojimas (tarp kolektorių ir katilinės) ir potinkinių dėžių sumontavimas. Magistraliniai vamzdynai yra gana brangūs nes naudojami 25 ir didesnio diametro vamzdžiai. Be to jie klojami šarve. Kartais, kai tai įmanoma, labai patogu kolektorių įrengti katilinėje.
3. Kabelių išvedžiojimas automatikai ir el. taškų paruošimas šildymo sistemai. Jei kabeliai neparuošiami gali tekti naudoti brangesnes automatikas ar kitaip suktis iš situacijos.
4. Pagrindo paruošimas vamzdynui. Pagrindo paruošimą primygtinai rekomenduojame palikti betonuotojams arba darbus atlikti labai sąžiningai. (Darbų kaina 2– 8 EUR/m2)
a) pagrindo išlyginimas jei to reikia (smėliu)
b) pirmo hidroizoliacijos sluoksnio įrengimas (paklojama plėvelė). Preliminariai reikia 30 % daugiau plėvelės nuo reikalingo padengti ploto. Plėvelės šonai turi būti aukščiau būsimo betono aukščio. Kaina nuo 0,2 EUR/m2;
c) sudedama šilumos izoliacija. Sudedamas putų polistirolas. Tarp nešildomų patalpų rekomenduojama nuo 10 cm (2 x 5cm) ar daugiau. O tarp šildomų bent 3 cm. Polistirolo kaina apytiksliai nuo 45EUR/m3. Bet dažniausiai naudojamas EPS80 kainuoja apie 50EUR/m3;
d) antro hidroizoliacijos sluoksnio įrengimas. Čia dažnai naudojama plėvelė su folija viduje. Dėti po betonu garo izoliacijos (folija padengto popieriaus) nerekomenduojama – jis suirs iš karto po betonavimo. Kaina kaip ir pirmosios izoliacijos. O kokybiškesnės su folija apie 1,5 EUR/m2;
e) kraštinės zonos įrengimas (sudedama kraštinė kompensacinė juosta). Apytiksliai reikia plotas x 1,1. Kaina apie 0,3 – 0,7 EUR/m;
f) vielos tinklo sudėjimas. Šią dalį jau reikia atlikinėti pagal projektą ir labai kokybiškai, kitaip nukentės šildymo vamzdyno išvyniojimo kokybė. Rekomenduočiau skaičiuoti 1 lapas = 2m2, nors realiai jie 20 % didesni. Tada dažniausiai pakanka. Kaina apie 1,7 – 3,5 EUR / lapas. (0,8-1,7 EUR/m2). Tinklą rinkitės pagal vyniojimo tankumą. Vamzdį tvirtinti ne vielos sujungimuose nerekomenduojame, nes tada vamzdis slankios. Ir po betonavimo vamzdis gali turėti visai kitokius piešinius ir atstumus, nei prieš ateinant betonuotojams. Todėl šios dalies brokas bus neištaisytas vyniojimo etape ir liks jums kol gyvuos sistema.
5. Šildymo vamzdyno įrengimas.
a) virštinkinių kolektorinių dėžių montavimas. Dėžės kaina priklausomai nuo dydžio 43 – 115 EUR;
b) vamzdyno išvyniojimas pagal projektą. Šioje sistemoje rekomenduojami PE-X PE-RT, PB ir panašūs vamzdžiai nestabilizuoti aliuminiu. Jų kaina nuo 0,8 iki 2,8 EUR/m (nors yra ir visokių produktų kurių kaina prasideda nuo keliasdešimties centų). Vamzdžio jungtys draudžiamos. Jei pritrūko, užlenkėte ar sugadinote – teks pervynioti visą kontūrą. Jungtys ne tik nepatikimos ir dažnai neatlaiko metų naštos, bet ir keičia kontūro pasipriešinimo koeficientą – išbalansuoja sistemą. Rišimui turbūt naudosite vielą. Jos kaina 1-3 ct/vnt. Apytiksliai jos reiks – vamzdžio metražas x 2, bet kartais būna ir x 4. Jei naudosite dirželius nepamirškite visų galų nulenkti į žemę, nes po betonavimo galite gauti „ežiuką“. Taip pat bus išnaudota kažkiek šarvo priklausomai nuo projekto ir kompensacinėse įpjovose. Bet 50 m rekomenduotume įsigyti, kaina nuo 0,35 EUR/m;
c) kolektorių sumontavimas ir pajungimas. Kolektoriai skirtingų gamintojų skiriasi komplektavimu. Todėl nekonkretinsime. Reikia nepamiršti automatinių nuorintojų ir uždarymo ventilių. Be to kolektoriai turi būti suderinami su automatika kurią naudosite vėliau. Vamzdžio formai išlaikyti reiks kampo fiksatorių. Jų kiekis atitinka kolektoriaus jungčių kiekiui. Kaina 1 – 2,3 EUR/vnt;
d) hidrauliniai bandymai (dažniausiai oru). Jei presuosite sistemą vandeniu, nepamirškite pradėti šildymą iki pirmų šalčių.
6. Vielos tinklo pakėlimas. Kai kurie betonuotojai sako, kad tai tik susilpnins betoną, kai kurie tvirtina atvirkščiai, bet sistemoje rekomenduojamas pakeltas tinklas. Galima bandyti pakelti tinkla betonavimo metu, tik tai išbalansuos sistemos lygumą. Apytiksliai reikia 4 vnt. į 1m2. Kaina apie 15 ct/vnt. Rekomenduojame pakėlėjus pirkti tvirtu lygiu pagrindu, kitaip jie sulys į plėvelę su putų polistirolu ir bus neefektyvūs.
7. Betonavimas. Reikia nepamiršti įpjauti betone kompensacines siūles (vakarų Europoje rekomenduojama įrengti specialias kompensacijas, bet lietuviams tai per brangu ir betonuotojai ne visada tai sugeba). Betono pagal normatyvus turėtų būti nuo 3,5 iki 5 cm virš vamzdžio.
8. Laukiate 24 dienas ir galite pradėti šildyti . Reikia nepamiršti visas šias dienas laistyti betoną, kad jis tolygiai džiūtų. O šildymą pradėti tolygiai pagal specialią programą, kad betonas baigtų džiūti ir nesuskeldėtų.

Jei naudosite montavimo/tvirtinimo juostas, tai sistema skirsis tuo, kad pradžioje ant pagrindo sumontuosite juostas pagal projektą, išvyniosite vamzdį, o tik po to sudėsite vielos tinklą (jei jis reikalingas). Tvirtinimo takeliai kainuoja 2 – 5 EUR/m. Toks pats principas ir naudojant kabes – išvyniosite vamzdį tvirtindami kabėmis prie polistirolo ir tik po to sudėsite vielos tinklą (jei jis reikalingas). Pastaroji sistema naudojama tik minkštam vamzdžiui kaip PB arba vamzdžiui stabilizuotam aliuminiu. Kabės kainuoja apytiksliai 2-6 ct/vnt.

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie šilumos šaltinio pasirinkimą.

Katilinėje svarbiausia automatika, automatika ir dar kartą automatika. Tik taip jūs optimaliai suvaldysite šilumos srautus, pasieksite tai ko norite, ir tai ką žadėjo pardavėjas.
Dujiniai, dyzeliniai ar elektriniai katilai yra brangesni, brangesnė eksploatacija, tobulesni, automatiką paprasčiau suderinti, todėl ją jau pripratome naudoti. Sudėtingiau su kieto kuro katilinėmis, nes jas naudojo dar mūsų tėvai ir seneliai, o jie automatikos nenaudojo.
Visa kita yra kuro savybės ir katilų veikimo principai.

Pateikiame populiariausių kuro rūšių apytiksles šilumos kilovatvalandės kainas prie tam tikrų kuro kainų. Jei manote kad mūsų kaina neteisinga visada galite santykinai pasikoreguoti. Ypač jei naudosite savo puslapyje. Šildymo išlaidos skaičiuotos metams 140 m2 namui su vidutine šilumine varža 60 W/m2 . Tada sezonui šildymo poreikis yra apie 18000 kW. Jei Jūsų namo plotas kitoks, padidinkite arba sumažinkite bendrąsias metines išlaidas procentais palyginus su 140 m2. Jei naudosite karštą vandenį ir turite šeimą tai bendras šilumos poreikis bus apie 18500 kW. Duomenys surūšiuoti kainos mažėjimo tvarka.

Paprastai modernių namų šiluminiai poreikiai būna žymiai mažesni. Didelę įtaką daro ir sumažintas iki minimumo vėdinimas (kas beje nėra sveika). Todėl šiuolaikiniuose namuose realus šilumos poreikis yra tik kokie 15 W/m2 ir metinės išlaidos yra bent 4 kartus mažesnės nei lentelėje (asmeninė praktika).

Panagrinėsime visus variantus

Elektriniai katilai yra labiausiai atsiliepiantys kišenei, nebent turite nemokamos elektros ar tai rezervinis šildymas esant malkinei sistemai. Yra daug teorijų elektriniame šildyme kaip joninis katilas, infraraudonųjų šildytuvai ar pan. Esmės visa tai nekeičia – vis tiek 1kW šilumos sukurti reikia bent 1kW elektros, o praktikoje ir daugiau. Elektrinio šildymo privalumas tik tai, kad neteršiama gyvenamoji aplinka ir gana pigus įrengimas. ( katilinė ~ 300 – 1100 EUR, jei dedate tik šildymo plokštes, tai kainuos tik plokštės)

Su šilumos tinklais susiduriame tie kas gyvename butuose. Tai yra gana patogus šildymo būdas. Bet automatikos, normalios apskaitos trūkumas bei senų namų katastrofiškai prastas šiluminis efektyvumas gadina jo įvaizdį. Centralizuoto šildymo jėgainės yra aprūpintos moderniais filtrais, kuras naudojamas dideliu efektyvumu, todėl šio būdo smerkti nereikia.

Dyzelinis kuras gana efektyvus. Teršia aplinką, nors nesmirda. Reikalauja mažai priežiūros. Įrengimas nėra brangus. Katilinė reikalauja tik periodinės priežiūros. Variantas kai nėra dujų ir netinka šilumos siurbliai. (įrengimas nuo 2000 EUR).

Gamtinės dujos bene plačiausiai naudojamos. Tik ne visur galima prisijungti prie centralizuotų tinklų. Esant įvadui tai nepakeičiamas variantas. Teisingai pasirinkus katilą (jei gerai parinkta ir sumontuota šildymo sistema) sezoninės išlaidos palyginus su pigia malkine sistema skirsis tik apie 20 %, o priežiūros beveik nereikalaus.

Suskystintos dujos irgi yra vienas iš pasirinkimų. Dažnai jos naudojamas kaip laikinas sprendimas kol bus įvestos gamtinės dujos. Norint naudoti ilgalaikėje perspektyvoje reikia įsirengti didelius rezervuarus, jie kainuoja apie 4000 EUR. O tai jau brangu. Naudoti balionus nerentabilu ilga laiką ir labai padidina kainą.

Oras – vanduo šilumos siurbliai buvo kuriami konkuruoti su gamtinėmis dujomis. Jų kainų diapazonas didelis (1,5 – 20 tūkst. EUR). Tai modernus būdas, ir, beje, dažnai vienintelis, šildyti būstą ar kitas patalpas. Kaip ir kondicionieriai jie veikia iki tam tikrų temperatūrų. Net ir tų pačių gamintojų produktų rasite veikiančių iki –10C, -15C, -20C, -25C, -30C. Rinkitės atsargiai. Pigesni skirti dirbti tik su žematemperatūre sistema. Jei naudojate radiatorius teks rinktis brangesnius sistemos variantus. Dažnai naudojami oras – oras šilumos siurbliai (arba tiesiog inverteriniai kondicionieriai). Jų efektyvumas mažesnis, bet tai irgi kartais išeitis. Kadangi kaina nėra maža susigundžius tokiu aparatu labai svarbu pasidomėti kompresoriaus ilgaamžiškumu ir skleidžiamo triukšmo lygiu, kad po kelių metų kokios naujos ES direktyvos, pikti kaimynai ar sistemos gedimai nepriverstų jūsų išmontuoti brangiai kainavusios sistemos.

Geoterminis šildymas yra bene labiausiai išreklamuotas. Prirašyta daug straipsnių, pateikta daug teorinių skaičių. Labai daug firmų siūlo pardavimo ir montavimo paslaugas. Tik tame yra viena smulkmena – vadybininkų noras parduoti ir klientų noras sutaupyti. Lietuvoje gruntas dažnai nėra palankus šiai sistemai. O ir sklypai būna per maži. Bet kai sklypas ir gruntas tinkami ar turite daug pratekančio vandens tai yra bene geriausias šildymosi būdas – pakankamai pigu, neteršiama aplinka, nereikalinga pastovi priežiūra.(Kaina nuo 17 tūkst. EUR)

Toliau seka visos kieto kuro rūšys. Apie anglis rašyti neverta, nes tai labiausiai aplinką teršiantis kuras. Visi yra girdėję frazę „rūgštūs lietūs“. O pelkėse kasamos durpės irgi nėra panacėja. Neteisingai kūrenant gali sulelti net elergines reakcijas. Bet kuriuo atveju su iškastiniu kuru reikia elgtis labai atsargiai.

Granuliniai katilai yra gana patogūs, bet jiems irgi reikia normalios katilinės ir geros automatikos. Iš principo granuliniai katilai atitinka malkinius, tik pridėtas degiklis, granulių bunkeris, dozatorius bei šiokia tokia automatika. Visa kita priklauso nuo pačių granulių. (Kaina nuo 3OOO EUR)

Malkos yra atsinaujinantis šaltinis. Jos išskiria daug šilumos. Mažai teršia aplinką (augdami medžiai naudoja anglies dioksidą ir gamina deguonį, sieros malkose labai mažai), jei tinkamai sumontuota ir naudojama sistema. Ypač jei turite šalia mišką ir deginate sausuolius. Bet yra mažytė smulkmena – krosnys tesugeba paimti mažą dalį išsiskiriančios šilumos. Dažnai tai neviršija 30 – 50 %. Dirbant tokiu režimu smarkiai teršiama aplinka. Be to malkos tinkamai išdžiūsta per du metus.
Malkinis katilas efektyviai dirba tik prie nominalių galingumų. Bet dienų būna ir šiltų ir šaltų. Ilgo degimo krosnių (žvakių) realus efektyvumas taip pat nėra aukštas. Todėl rekomenduojamos akumuliacinės talpos katilo subalansavimui ir perteklinei šilumai saugoti (taip sumažinamas ir kūrimų dažnumas). Taip pat reikalinga nepigi automatika. Dažnai dūmų kaminas ar net visa krosnis yra apmūrijama šilumai akumuliuoti, kartais naudojami specialūs įrenginiai šilumai paimti iš dūmų. Kai kurios krosnys yra su keliais šilumos ratais. Bet esmės tai nekeičia – prie mažo šilumos poreikio malkinis katilas neefektyvus, o prie didelio gana greit sudega kuras. Todėl lieka tas pats pasirinkimas – ar investuoti daug į katilinę ar daugiau į malkas ir savo laiką. Parenkant malkinę sistemą reikia nepamiršti senos tiesos – gerai ir pigiai nebūna. Pasitaiko pigiai, bet veikia ir kai kuriems užtenka.

Šiaudai kurui dažniausiai naudojami pramoninėse katilinėse arba entuziastų. Tai atsinaujinantis energijos šaltinis ir gana paprastai pritaikomas. Tačiau šiai kuro rūšiai nėra sukurtos infrastruktūros. Bet kilovatvalandės kaina, sutikite, labai viliojanti. Daug kalbama apie šiaudų granules, bet stebuklo jos didelio neparodo.

Šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie grindinio ir radiatorinio šildymo skirtumus. Mūsų atliekamų darbų kainas rasite ČIA (skaityti).

Tai daugiau renovacijos klausimas ir jis labai priklauso nuo pastato energetinio efektyvumo. Šio puslapio autoriams patinka grindinis (panelini) šildymas, bet ne visada jis įmanomas. Skaičiuojant pigiausias sistemas (jau neminint kinietiškų variantų), grindinio šildymo sistema yra pigesnė nei radiatorinio. Bet su grindiniu šildymu dažniausiai komplektuojamas ir automatinis valdymas, kas labai retai būna komplektuojama su radiatoriais ir pakelia kainą. Be to į grindinio šildymo įrengimo kainą dažnai įskaičiuojama ir paruošimo betonavimui bei pačio betonavimo kaina. Tokiu atveju net pati pigiausia grindinio šildymo sistema bus brangesnė už radiatorinio.
Energetiškai neefektyviuose pastatuose grindinis šildymas dažnai kombinuojamas su radiatoriniu siekiant išlaikyti higienos reikalavimus.
Dažnai minimas ir neigiamas šildomų grindų poveikis miegančiajam lovoje. Taip yra todėl, kad radiatoriai šildo nuo lubų į apačia, o grindinis nuo grindų į viršų. Lova standartiškai būna kelių lygyje. Esant padidintam grindiniam šildymui jūsų lova visada yra šilta. Ši problema sprendžiama sumažinant miego laikui, ar iš viso miegamajame, šildymo intensyvumą. Ir nereikia žiūrėti pastoviai į termometrus, nes miegamajame bus neaukšta temperatūra, o šilumos užteks. Nors praktikoje, jei sistema tinkamai parinkta ir sumontuota bei šilumos parametrai neviršyti, tai jokių problemų miegamajame nebūna. Problemų priežastis dažniau būna prastas vėdinimas ar šildymo sistemos normų nesilaikymas.
Grindinis šildymas netinka tiems kas mėgsta labai aukštas patalpų temperatūras. Bet tada jau turėtų būti nekalbama apie ekonomiją nei sistemoje nei eksploatacijoje. Beje, tokiu atveju turėtų būti kombinuojamos kelios sistemos bei privalomas galingas vėdinimas.

Rekomenduojamos patalpų temperatūros ( mikroklimatas):

Kitas didelis trūkumas yra inercija dėl betono šiluminio talpumo. Tai yra temperatūros pakėlimui ar sumažinimui reikia gana daug laiko. Ši problema mažesnė naudojant sausas sistemas, bet išlieka. Iš kitos pusės betonas padeda sulyginti temperatūros svyravimus. Ilgas reakcijos laikas mažiau aktualus naudojantiems pastovų, nepertraukiamą šildymą arba kai pastatas turi mažus šilumos nuostolius. Tačiau jei pastatas energetiškai neefektyvus, šildymas vyksta su dideliais pertrūkiais dažnai efektyviau yra šildyti ne paneles bet orą (radiatorių ir konvektorių pardavėjai tai rekomenduoja visais atvejais). Šio puslapio autoriai sutinka – jei patalpos naudojamos retai, tai kam jas iš viso šildyti (tai aktualu savaitgaliniams viešbučiams, kai šildoma tik 20 val. per savaitę, visą kitą laiką palaikant tik minimalius parametrus). Bet tokiu atveju grindinio šildymo įrengimo klausimas net neturėtų iškilti. Tam yra kiti šildymo variantai.
Yra dar vienas faktorius, su kuriuo gana dažnai susiduriame patys kitų projektuotuose objektuose. Naudojant kieto kuro katilus yra rekomenduotinai privalomos akumuliacinės talpos. O šiluminis talpos dydis priklauso nuo vandens kiekio ir temperatūros pokyčio. Pas jus radiatoriuose greičiausiai bus numatyta nominali temperatūra 70 °C, o grindyse 40 °C. Talpa užšildoma maksimume iki 90 °C. Todėl temperatūrai kritus iki 60 °C radiatoriais šildomos patalpos pradės vėsti, o grindinis dar puikiai šildys ir šildys. Aišku galima susidėti talpesnius radiatorius. Bet šio faktoriaus neverta pamiršti planuojant šildymo sistemą.

Šiek tiek firmos Wavin propagandos:

Grindinio šildymo nauda

Didžiausia nauda, kurią gauna grindinio šildymo sistemos galutinis vartotojas – komforto lygis, užtikrinamas šiuo šildymo būdu.
Grindinio šildymo sistemai su PB vamzdžiais naudojamas vidutiniškai karštas (paprastai 40–55 °C) vanduo, kitaip negu tradicinėms šildymo sistemoms, pavyzdžiui, radiatorinėms, į kurias tiekiamas 70 – 80 °C temperatūros vanduo. Šiltam vandeniui cirkuliuojant vamzdžių kontūrais, šiluma tolygiai pasiskirsto visame plote, kur įrengta sistema. Grindys sušildomos ne daugiau kaip iki 29 °C įprastose nuolatinio žmonių buvimo zonose, kur palaikoma 20 °C patalpos temperatūra, ir iki 24 °C vonios kambariuose, kur palaikoma 23 °C patalpos temperatūra. Net „šaltomis“ medžiagomis padengtomis grindimis (pavyzdžiui, akmeninėmis plytelėmis ar plokštėmis) yra jauku vaikščioti basomis kojomis. Grindinis šildymas užtikrina optimalų komfortą – šilčiausiai apačioje, kūno aukštyje temperatūra žemesnė, žmogaus galvos lygyje žemiausia. Grindinio šildymo sistemos sudaromas šilumos gradientas sudaro „šiltų kojų, vėsios galvos“ aplinką, kurioje šiluma koncentruojama „gyvenamajame lygyje“, o ne eikvojama lubų zonos šildymui. Tai pasiekiama, kai kojos yra keliais laipsniais šiltesnėje aplinkoje negu galva.
Naudojant grindinio šildymo sistemą, vertikalus temperatūros pasiskirstymas artimiausias idealiam, kitaip nei įrengus sistemas su radiatoriais, kurių sudaroma aukštesnė temperatūra pasiskirsto aukštesniame lygyje ir tai sukelia diskomfortą bei padidina energijos sąnaudas. Šiluma skleidžiama daugiausia kaip spinduliuotė, todėl komforto sąlygų pasiekiama oro temperatūrai esant 2 °C žemesnei negu paprastai numatoma projektuojant tradicinio šildymo sistemas.
Tokių rezultatų galima pasiekti tik įrengus grindinio šildymo sistemą. Todėl gerokai sumažėja energijos išlaidos – paprastai daugiau negu 20% gyvenamosiose patalpose, o didesniuose pastatuose, pavyzdžiui, gamyklose ar sandėliuose, neretai sutaupoma iki 50% išlaidų.

Kadangi grindiniam šildymui nereikalingi radiatoriai, maksimaliai padidėja naudingas patalpos plotas, patobulėja interjeras, nekyla problemų, siejamų su papildoma apdaila, lengviau suplanuoti patalpą. Yra ir papildomų privalumų. Patalpoje nėra kaistančių radiatorių, kurie gali kenkti senyvo ar labai jauno amžiaus žmonėms. Grindinio šildymo įrangos skleidžiama šiluma plinta daugiausia ne konvekcijos, o spinduliavimo būdu, todėl patalpoje mažesnė dulkių cirkuliacija. Tai gali būti ypač naudinga žmonėms, sergantiems kvėpavimo ligomis, pavyzdžiui, astma. Šiltos grindys taip pat padeda vonios kambariuose ir dušinėse palaikyti sausesnį orą.
Namų savininkų ir (arba) gyventojų išlaidos mažėja dar ir dėl to, kad netenka dažyti radiatorių ir apdailinti už jų esančias sienų dalis.

Privalumai

● Energetiškai efektyvi „nematoma“ šiluma – mažesnės eksploatacijos išlaidos palyginti su šildymo radiatoriais sistemomis;
● Tolygi šiluma – geras pasiskirstymas visoje patalpoje;
● Didesnis komfortiškumas – vertikalus temperatūros pasiskirstymas artimiausias idealiam žmogaus komforto požiūriu;
● Jokių šaltų grindų – akmeninės ir keraminės grindys malonesnės, kai yra šiltos;
● Geras suderinamumas su kondensaciniais vandens šildytuvais – grindiniam šildymui reikalinga mažesnė vandens temperatūra nei sistemoms su radiatoriais;
● Idealiai tinka šiuolaikiniam gyvenimo būdui – jokių apribojimų išnaudojant patalpos erdvę ir išdėstant baldus;
● Švara patalpoje – nereikia valyti dulkių už radiatorių;
● Saugu vaikams, senyviems ir neįgaliems – jokių karštų paviršių, keliančių pavojų nudegti;
● Mažas alerginis poveikis – mažiau dulkių pernešama konvekciniais oro srautais, grindinis šildymas neleidžia kauptis dulkėms grindų dangoje;
● Mažiau priežiūros darbų – nereikia apdailinti ir atnaujinti radiatorius;
● Jokių dėmių ant sienų – dėl konvekcinių oro srautų virš radiatorių ant sienų dažnai atsiranda dėmių;
● Betriukšmis veikimas – nėra jokio vandens tekėjimo radiatoriais sukeliamo triukšmo;
● Idealiai tinka patalpoms su aukštomis lubomis – šiluma palaikoma žmogaus veiklos aukštyje.

Įvairių šildymo būdų šilumos pasiskirstymo kreivės

Pav. paaiškinimas:
Eye level – akių lygis
Theorically ideal heating – teoriškai idealus šildymas
Underfloor or slab heating – grindinis arba plokštinis šildymas
Radiator heating system in inside wall – šildymas radiatoriais, sumontuotais ant vidinės sienos
Radiator heating system on outside wall – šildymas radiatoriais, sumontuotais ant išorinės sienos
Forced air heating – priverstinis orinis šildymas
Celling heating – lubinis šildymas